Laukine rašė:
Pirmiausiai,noreciau siek tiek pataisyti asha,manancia,jog Samsaros rata gali iveikti tik dievo sunus ir,kad per meile jam reikia ieskoti issigelbejimo rato.Mano supratimu,toks manymas yra nukreiptas kazkur i isore.Kaip ir minejau,mes visi esame Dievo vaikai,tad ir issigelbejimo reikia ieskoti savyje
.
Žodžių žaismas ir interpretacija.
Kas pasakė, kad Dievo vaikas - ne Dievo sūnūs ir dukros? Jei yra tokia Meilė širdy- ją nukreipsi ir dalinsies, jei bus nukreipta į save- mylėsi tik save. Meilė, kas ją turi, tam ir skirta, kad ją nukreipt į išorę . Tai, ką turi savyje ir širdyje[koks tavo stuburas] , tai ir gelbsti iš bėdos[rato]. Nors ne visada- praktinėje patirtyje neretai tai duoda ir pražūtį-bet apie tai vėliau.
Katalikiškame pasaulyje nėra tokio supratimo, kaip Samsaros ratas. Bet egzistuoja biblijinis pasakymas: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, tik šiame gyvenime, žemėje. Teko skaityti, kad anksčiau buvęs Biblijoje skirsnis apie Samsaros ratą, bet ilgainiui jis buvęs išimtas, likę tik užuominos, na, kad ir viena, kiek atsimenu [atleiskit, kad apgraibomis, religijotyra ne mano domėjimosi objektas], būtent, kaip kažkoks medis virtęs baobabu (persikūnijimas arba reinkarnacija ).
Šioje temoje anksčiau buvo užsiminta apie stabus. Teisingai- nėra pasaulyje religijos , neturinčios taip vadinamų stabų. Pradedant pagonybe. Jei manoma, kad budizme ir induizme vartojami amuletai nėra irgi stabai- klystama. Visi susiveda į
Viltį, ir svarbu ne kas, o kokia kelionė per tuos stabus-
kelionės kokybė!
Mūsuose vyraujanti religija numato amžinąjį gyvenimą po mirties. Pakanka pasidomėti patyrusių klinikinę mirtį pasakojimais- yra tokia knyga.. Sakysite-Pragaras, Rojus, Skaistykla- žiauru? Galbūt. O gal ir ne- kas kaip priima ir kas kuo tiki- ir visi bus teisūs... O kad kažkuo tiki- faktas ir būtinybė... Ne be reikalo sakoma, jog tikėjimas- tai ir yra religija, atimk tikėjimą- mirtis..
Be to, ne religija renkasi žmogų, o žmogus religiją .
Štai vienas gyvenimiškas konkretus pavyzdėlis iš puikaus A.Čekuolio straipsnio.
Shin-Dong Hyukas, vienintelis pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos gulagų,Jeanas Pasqualini, daug metų sėdėjęs Kinijos gulage, sugebėdavo Viltį ir Prasmę rasti net ten, kur milijonai kalinių virsdavo paklusniais mokiniais, jau patys laikydavosi disciplinos, o išleisti tapdavo uoliais komunistais. Kitas žmogus, katalikų vienuolis, sovietiniame gulage išsėdėjo 20 metų. Kai grįžo į tėvynę, klausė, kaip galima neprarasti gyvenimo džiaugsmo ir optimizmo. Jis pasakojo, kad kas vakarą kaliniai susiburdavo į ratą ir dėkodavo Dievui— kiekvienas savam — už tai, kad saulėlydis buvo gražus, kad šiandien juoda duona buvo skanesnė, kad vienas jų praėjusią naktį susapnavo savo motiną...
Vienybėje ir Viltyje, ekstremaliomis sąlygomis , išnyko sienos tarp religijų.
Žadėjau ir apie pražūtį.
Prisiminkime „Titaniką“[kuo ne Samsaros ratas?] ir bandykim atsakyti į klausimą: kodėl daug suaugusių žmonių jau gelbėjimo valtyse išprotėjo,ir apskritai, žuvo, o vaikai liko gyvi ir sveiki?
Atsakymą rasime žodžiuose: Patirtis. Baimė. Šabloniškas mąstymas kritinėse situacijose. Nesuvokimas ir Nesupratimas, kas vyksta. Taigi- stebėtojas didele dalimi buvo teisus, kaip ir 33 proc., neakcentuota tik, kad kritiškose situacijose visada naudojame senus metodus- tipo suveiks, kaip kad suveikė anksčiau?
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Prisiminiau savo principu siek tiek panasia istorija, kai Jezus ejo vandeniu, o mokiniai ji stebejo is valties. Vienintelis Petras pasiryzo islipti is valties ir taip pat sugebejo eiti vandeniu. Bet, atsisukes i valti, ir pamates ten sedincius kolegas, suabejojo (eme bijoti), prarado tikejima tuo, ka daro, ir eme skesti. Manau, galima sulyginti plaukima Samsaros ratu pasroviui valtimi ten, kur srove nesa, siek tiek pakoreguojant krypti pagal aplinkybes, is esmes savo gyvenimo tiksla matant rupinimesi pacia valtimi. Pradzia tikriausiai butu Laukines mineto neismanymo pasalinime - zinojime, kur plauki, o ne kur nesa, kodel plauki ir kam plauki. Neapykanta, pyktis, is kitos puses verciantys rupintis, "o kaip kiti daro?", taip pat sukantys Samsaros rata, gimdo baimes ir abejones, su kuo vandeniu nepaeisi. Geidimas (troskimas) neleidzia pasiryzti apleisti valti, i kur ideta tiek laiko ir pastangu. Bet jei kalejimo grotas pakeisime i auksines, tai vis tiek liks kalejimu. 