Nemalu, nemalu.. Aš taip garsiai mąstau ir bandau suprasti ..
Vaikas būtų nebe vaikas, jei gebėtų mąstyti , piešti ar žaisti kaip suaugęs, bet vaiko Samsaros rate aš neįsivaizduoju. Daugybe pavyzdžių jis sugretinamas su angelu- švaria, nekalta esybe. Na, nebent pagal temos idėją jo gyvenimas nulemtas ankstesnių gyvenimų klaidų [teorija būtų tokia, ar ne?]Vaikas- vaikščiojanti nelaimė, jo likimas užrašytas delne.
Tada, jei likimas užrašomas delne[būrėjos tą žino],tai kaip galima įtakoti likimą, kad jis būtų palankesnis? Kokie gali būti konkretūs veiksmai?..Meilė..Šviesu..Tai labai teoriška ir abstraktu.
Nesakau, Laukine, nei taip, nei anaip- manau, kad gyvenime kartais galima, kartais sakau, galima pasitikėti ir atsitiktinumu(zebro principas- kažkas sudėlioja, kad po juodo ateina balta). Arba valia. Ir vėlgi- viskas susieina į dvasinę žmogaus stiprybę.
Siekiame savęs pažinimo, bet jei pasirodo pažinus, kad Samsaros ratą ne man , tarkim, įveikti?Neturėsiu anei jėgų, anei valios? [čia gali būti ir daugiau rodiklių].Manau, kad tokiais atvejais net pagalba iš šalies ateina.
Būtų gerai- purptelėjai aukštyn kaip paukštelis ir nuskridai iš to rato..

Burejos taip pat zino,jog delne ipaisytos likimo linijos gali kisti .Kaip ir kiekvienas zmogus turetu zinoti,jog likima galima iveikti.Zinoma,lengviausia iseitis-numoti ranka ir pasakyti:toks likimas,o pabandyti ji pakeisti jau reikia dvasiniu zmogaus pastangu.Kaip tai padaryti?Visa sia tema vien apie tai kalbu:):atsikratyti neigiamu ir zmogaus egoizmo diktuojamu savybiu.Taip,per Meile i Sviesa,ir tai nera abstraktu.
''Jesli ocen zachocis,mozno v nebo poletet.''

Laukine, nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis ir atvirkščiai Aš nejaučiu neapykantos supančiam mane pasauliui, tik sakau kad yra toks šalutinis poveikis. O prasmę beprasmybėje randa tik aferistai ir tinginiai. Gal net kuria tą beprasmybę.
Paimkim, kad ir pinigus. Tai didžiausia beprasmybė pasaulyje. Tarkim žmogelis A augina grūdą, o žmogelis B kaupia šūdą augindamas arklius. Pasikeitus produktais bus gerai ir vienam ir kitam, bet atsiranda trečias kuris dirbti nenori ir sugalvoja pinigus. Pirkdamas iš A ir B ir parduodamas D ir E, žmogelis C idėjes minimum pastangų prasuka aferą kuri atneša jam pelno. Ir štai atsiranda F kuris tingi net aferas sukti, tiesiog apiplėšia žmogelį C ir nusiperka grūdą bei arklį iš A ir B. Automatiškai C pakursto A,B,D ir E pasisamdyti apsaugai žmogelį H. Ir šiai dienai turim virtinę beprasmių veiksmų kurių pradinis taškas pinigai.

Ir dar. asha, žmogus plaukiantis pasroviui, nėra nei silpnas nei pasyvus. Toks žmogus yra maksimaliai protingas. Kodel? Ogi todėl, kad priešintis srovei reiškia prarasti daug jėgų ir niekur nebenuplaukti. Antra, gyvenimo tėkmė be kaulų ir todėl pati randa išėjimą.

Tiesa pasakius,sis pasakymas:''nuo meiles iki neapykantos tik vienas zingsnis'' man visada kele gan priestaringas mintis.As si pasakyma suprantu taip:nuo geismo iki neapykantos tik vienas zingsnis.Jei yra noras,galime tai panagrineti placiau.Gal net kitoje temoje?!

Kas liecia plaukima pasroviui..as taip pat duosiu pavyzdi.Isivaizduokite depresijos apimta zmogu besigulanti ant gelezinkeliu begiu ir atsidustanti:ai,toks likimas.Kaip toks pasyvus elgesys gali duoti teigiamu rezultatu?Juk gyvenime visada yra galimybe rinktis.Ir tas pasirinkimas nesunaudoja begales pastangu,o tik tiek,kiek reikia,tik tiek,kiek tiki.Man asmeniskai norisi srovei priesintis,norisi ja iveikti paciai pasirenkant krypti,o nesileisti buti bilekur nutekstai.

Taip, daug čia išminties, paprastai ir žaismingai tau čia- "kad randa išėjimą...".Visakas turi kažkokį išėjimą, net su kaulais.
Ar nemanot, kad žmogus, kaip dualistinė asmenybė,gyvenanti dualistiniame pasaulyje, ir pasielgs dualistiškai- reikalui esant- plauks, reikalui esant- pakovos? Tai irgi tam tikra prasme susitaikymas su aplinka ir prisitaikymas prie jos, bet bandant ką tai koreguoti..
Abejoju, ar plaukimas būna ramus, tolygus ir vienodas, kad ir kaip tai patiktų. Žmogus savo kelionėje juk niekad ir nepasiilsi, tokių nėra.
Pinigai- skamba gražiai, bet yra juk dar kažkas vertingo be jų[ o gal tai jau egoizmas?]- įsitikinimai, principai -tik tame, kad rastų kas ramybę, tai nesakau!
Laukinuke, ir vistik- skrist, kapstytis.Pailsi- ir vėl kapstaisi..Kapstymesi bent prasmė yra- kodėl tai darai..

Taigi,jautimas,kaip ir kuria kryptimi plauki yra butinas.Antraip zmogu paskandina Samsara.
''A mne letat achota''.. Asha,o ka rinktumeisi Tu-kapstytis ar skristi?
Nors kita vertus,prasme yra bet kokiame procese,nepriklausomai nuo to ar skrendi,ar kapstais .

Negi Ikaro skrydis buvo prasmingas? Na nebent tuo atžvilgiu, kad dabar žinome jog vaškas lydosi gan žemoje temperatūroje. Nors kiek žinau, kuo toliau nuo žemės tuo vėsiau. Ir koks gi tos pasakaitės moralas. Sakyčiau:-Nemyžk prieš vėją, nes sušlapsi. Gerai kad jauti iš kur vėjas pučia, bet reik ir pasekmes suvokti. Taigi ir skristi ir knisti reikia atsargiai.
Taipogi nemanau kad su aplinka reikia susitaikyti, nes tai veda į degradaciją.
Kitas dalykas prisitaikyti ir išlaviruoti tarp "verpetų". Šis variantas man priimtinesnis.Suprantama be pasiirimų to padaryt nepavyks, o ir panirti gali tekti ne kartą." Tak zakaliajetsa stalь"

Ach taip bėgiai Taigi manau kad pasirinkimas ir likimas, tai ne vienas ir tas pats. Jai žmogus netyčia suklumpa ant bėgių, gal tai ir likimas. O kai tai daroma samoningai, tai jau savižudybė. Ir savižudybė su meile savo artimui neturi nieko bendro. Sakyčiau tai greičiausias kelias atgal į samsarą.

Ikaras buvo drasus ieskotojas,kuris nepabijojo surizikuoti.Jam paprasciausiai nepasiseke,taciau jo istorija mums visiems suteike pamoka.Tame ir yra Ikaro skrydzio prasme .



Pagaliau randame bendra kalba .Butent taip ir as manau.
Ne likimas mus renkasi,o mes patys renkames kuria kryptimi judeti.