Labai noreciau suzinoti, ar mano namuose gyvena naminukas.
)))))
TV laidoje girdejau, kad jie gyvena visuose namuose...krosnyje...zidinyje..
ir buna pagal seimininku dosnuma..apskrituciai arba sukude, mat jie megsta buti vaisinami.Na, ir isdaigu prikrecia..
Toku nepiktu...
Cia..parinkau....
Ir senovės lietuviai, ir indėnai, ir kitos tautos jautė ir tikėjo, kad šalia mūsų gyvena esmės, susietos su vietovėmis ir kažkodėl priskirtos jas prižiūrėti. Kažkodėl jos vis dėlto domisi žmonių gyvenimu ir nori paragauti to maisto - jis joms patrauklus. Jos nori gerų, šiltų santykių. Kitas dalykas, kad nereikia per daug sureikšminti, sudievinti ir į tai sulįsti, taip prarandant žmogiškumą ir žmogiškąjį gyvenimą. Išlaikykite saiką ir sveiką požiūrį – tada viskas bus gerai.
Vieną sekmadienį, Velykų rytą, užsikaičiau kavos, pasidėjau puodelį ant stalo ir nusisukau. Atsisuku - kava išbėgusi, tiesiog kažkas ją tarytum pūtė ir nupūtė nuo stalo. Taip ir nesuvokiau, kas atsitiko. Kadangi buvau viena ir žinau, kad jos neperpyliau, tiesiog keista buvo, bet drauge kaip ir kažkokio džiaugsmo suteikė.
Tačiau naminukui negalima aukoti alkoholio, o ir kavos – geriau rečiau, nes tuomet jis ištvirks. Geriausias naminuko maistas – paprastas ir tyras: duona, pienas, grūdų košės (grikių, ryžių, avižų ir pan.), gali būti saldumynai, vaisiai ir daržovės. Mėsos aukoti nereikėtų, jei nenorite, kad naminukas taptų „plėšrūnu“. Maistas naminukui turėtų būti aukojamas, paliekant jį iki ryto, po to pakeičiamas arba tiesiog kartą per parą tokioje vietoje, kur jo nesuvalgytų maži vaikai, jei jų turite.