Gebene, jei tuo nuoširdžiai tiki, tada taip ir yra..
Gera tu anūkėlė seneliams..

ka as zn jauciuos kalta bet jau nieko pakeist neimanoma seip nebuvau gera anuke

Viena tokia stulbinama istorija nutiko Sergėjui Kurdakovui, kuriam kaip KGB agentui buvo duotas nurodymas nepasikliauti niekuo, kas susiję su tikėjimu Dievu ir dievybėmis. Iš tiesų Kurdakovas dirbo padalinyje, kurio tikslas - persekioti krikščionių grupes. Jo teigimu, jų būrys kartą sučiupo slapčia susirinkusius Biblijos skaitytojus ir rengėsi juos nubausti. Kurdakovas atkreipė dėmesį į kampe stovinčią senyvą moterį su Biblija rankose. Jis pasuko prie jos ketindamas ją mušti, tačiau jam užsimojus kažkokia jėga sulaikė iškeltą ranką. Jis atsigręžė, tačiau už nugaros nieko nebuvo. Po kiek laiko Kurdakovas rado prieglobstį Jungtinėse Valstijose..

Nutikimas toks nekasdieniskas...
As kaip nereligingas zmogus tai netikiu angelais sargais, bet tikiu, kad zmogus turi neatskleistu "galiu".
Manyciau cia ir buvo ju pasireiskimas, kuris pakele tave is lovos.

Dažnai pagalvoju, kodėl žmonės prie religijos ir tikėjimo ateina dažnai mirties ar didelės nelaimės valandą? Čia ne tau, niekshau, o šiaip, abstraktus pamąstymas.
Tokių nutikimų daug, va, skaitinėju apie vienos žymios asmenybės gyvenimą, kuris irgi nebuvo susietas su religija. Mirties patale, dainininkė, žinodama, kad visvien mirs, paprašo atnešti Bibliją, priima tikėjimą...Gyventa tai pavyzdingai. Kas nutinka?

Asha> o čia jau panašiau į "skestantis ir šiaudo griebiasi" situaciją.

Aš kažkodėl galvoju, kad čia gilesnė mintis- gal fanatišką tikėjimą iš dalies ir valdo baimė, tačiau ar nebus čia grįžtama prie savo ištakų ir tradicijų - susitaikymas, su tuo, kuo esi iš tikrųjų ir buvo protėviai, tėvai... Abejoju, ar stipriai netikinčiai asmenybei būdingas mirties baimės jausmas ir malonės laukimas , priėmus tikėjimą.