|
Is interneto platybiu...
"Juodoji Saulė
Ir štai Saulė pakyla virš Motinos- Žemės, skrosdama ir išsklaidydama juodą rūką virš miškų. Kovoje su Tamsa, ant Dangaus liedama savo kraują, nudažydama juo pasaulį. Juk nėra Šviesos be pagrindo, be šaltinio. Ir negalėtume mes pasakyti, kad tai yra Šviesa, nepažindami ir neturėdami Tamsos, kuri reikalinga idant matyti Šviesą. Saulė turi dvejopą prigimtį... Ji įkūnija ir Šviesą ir Tamsą, todėl pati būna ir Auksinė ir Juoda.
Juodoji Saulė- tai judančio aplink Saulę dangaus kūno orbitos fokuso taškas, ekliptikos apogėjus, maksimalaus Žemės nutolimo nuo Saulės taškas. Ne materialus, ne fizinis mūsų akims. Bet jei arti Juodosios Saulės įvyksta Saulės užtemimas, tai Mėnulis dažniausia visiškai uždengia Saulės Diską, kuris tampa absoliučiai juodu.
Juodoji Saulė yra už Auksinės Saulės,- mes jos nematome, bet savimi jaučiame Jos šviesą. Šiuolaikiniai anglų astrologai B.Ficvolteris ir R.Henris pastebi, kad Juodoji Saulė- tai surenkantis Taškas. Kažkas, kur mes nukreipiame savo energijas. Viską, ką Auksinė Saulė suteikia mums, mes įsisaviname ir panaudojame, o po to atiduodame atgal- bet jau- Juodajai Saulei. Juodosios Saulės spinduliavimas- Vrilis,- paslaptinga energija, kurios padedamas Arijas galėjo keliauti savo paties Pasauliais, valdyti ir suprasti kosminius procesus, t.y. būti išties panašiu į Dievus.
Kaip rašo ezoterikas M.Serrano: „Juodoji Saulė- tai žingsnis į kitą Visatą, į antimateriją, kuri vystosi kita kryptimi, kurioje tekas kitas laikas, t.y. Amžinybė- neišnaudotas, neįkūnytas laikas, esantis už realybės ribos“. Tai mūsų Visatos išėjimo (ir įėjimo) Vartai į tą, kitą, iš kurios Serrano manymu atėjo mūsū Protėviai- Dievai. Per Juodąją Saulę vyksta iniciacijos- Didvyris miršta ir atgimsta kitame, nemirtingame pavidale, tapdamas panašus į savo Dievus. Todėl Juodosios saulės simboliu tampa dvi, priešingos viena kitai, Svastikos. Būtent dvi, nes tik kartu jos formuoja Perėjimo Žiedą.
Kairiakryptė Svastika yra surenkanti ir griaunanti. Ji simbolizuoja perėjimą į Pasaulį, kuriame gyvena Dievai. Dešiniakryptė Svastika išreiškia grįžimą atgal. Šio Rato sukimąsis įkūnija Amžiną Sugrįžimą- nemirtingą Arijo gyvenimą, neapsiribojantį vienu pasauliu. Būtent už Juodosios saulės slypi paslėptos mūsų rasės jėgos.
Alchemijoje Juodoji Saulė atitinka irimą, skaidymąsį, t.y. Mirtį- tarpinę būsena Atsinaujinimo procese. Egzistuojant visiškai materialioje, nesikeičiančioje sąmonės ir kūno būklėje, neįmanoma pereiti, išeiti į kitas sferas- būtina peržengti tam tikrus Vartus, už kurių lieka tik nereikalingi, sielą apsunkinantys apvalkalai. Ar tai būtų mirtis savįpašventimo, ar nulemta laiko- nevisada ji taps Perėjimo akimirka. Tai yra todėl, kad Perėjimą lemia dvasios, o ne kūno darbas. Ir Dvasia- pirminė būsena. Visame tame Juodoji Saulė lemia didelį vaidmenį, nes ji,- atsinaujinimo simbolis. Ji įkūnija grįžimo į pirminę materiją dramą, į Mirtį, prieš įgaunant atsinaujinusią ir tobulesnę formą.
Juodoji saulė taip pat yra Naktinė, Požeminė Saulė. Tai šviesusis Dažbogas (slavų mitologijos dievybė- vert. past.), persėdantis iš savo žirgų pakinkto į laivą, plaukiantis Užmiršimo upe, kad pakilti Rytuose. Kad vėl ateitų Pavasaris, išnyktų baimės ir rūpesčiai. Žiema viskas miršta. Motina Žemė pasiima gyvybę iš viršutinio pasaulio, sugrąžindama sau tai, ką padovanojo tam tikram laikui. Ir ir pavasarį atsinaujinęs Dažbogas traukia Jėgą atgal. Juoda substancija palaipsniui prisipildo gyvybės, baltėja, ir... atgimsta su nauja didybe.
Juodoji Saulė pas skandinavus- tai uždarytas Heloje (pragare- vert.past.) Baldras,- sąmonės ir dvasios šviesa, grynumas ir švelnumas. Baldras miršta gamtoje, kai miškas tampa nuogas. Kai vysta gėlės ir siautėja žiemos audros; Baldras miršta dvasioje, kuomet tai, kas gryna ir nekalta susigūžia pamiršdama savo dangiškąją prigimtį. Baldras- gyvenimo prasmė, sąmonė, paskendusi tamsoje, pasąmonėje. Dievas- Hel kalinys. Jis- paties gyvenimo troškimas. Ir šis troškimas nugali mirtį, tamsą ir šaltį. Baldras grįžta atgal, kai pavasario vėjai siaučia virš Žemės ir kai čiulba lakštingalos, kai nauja ir išgryninta būtis pakeičia visišką Tamsą; kai pradingusi siela vėl pakyla į viršų, nusimeta tamsos rūbą ir kaip spiduliuojantis elfas pakyla į dangų šviesos sparnais.
Schematiškai Juodoji Saulė vaizduojama dvylikos laužtų spidulių- žaibų susikirtimu rato Centre.
Dvylika iš centro išeinančių spindulių šiame vaizdavime gali reikšti dvylika cikliškų metų mėnesių.
Kaip Juodoji saulė apšviečia Požeminį pasaulį, taip ji apšviečia ir žmogiškąjį mikrokosmą. Naktis- laikas jos būsimam pakilimui. Tai ne dienos saulės šviesa, kuri apakina, o silpnas ir nematerialus juodas švytėjimas, maitinantis mūsų nematomus energetinius laukus, būtinus gyvybei palaikyti.
Į Juodąją Saulę mes nukreipiame savo žvilgsnius, priimdami jos kairiapusę Šviesą.
Įgaudami per Ją Protėvių išminties, suvokdami kitus, mums tolimus pasaulius siekyje atgauti tai, ka praradome!
Austrų ariosofo Guido von Listo (1848- 1919). Nelendant i ilgas biografijas pasakysiu, kad tai buvo vienas is iskiliausių ariosofijos filosofų, mistikų, runų tyrinėtojų ir tradicionalistų, tiesiogiai įtakojęs tai, kas vėliau buvo pavadinta dvasiniu, arba okultiniu nacionalsocializmu. Votano garbintojas, savo laiku prisiekęs germanų kraštuose atkurti jo kultą. Čia pateikių jo "rekomendacijas" teisingam Baltam Žmogui. Tikiuosi forumo dalyviams nereiks aiškinti, kad šis žmogus į sampratas "Dievas", "Meilė", "laimė" įdėjo žymiai gilesnes, nei gali pasirodyti pirmą kartą perskaičius, sąvokas ir jau jokiu būdu ne "krikscioniškai-semitines"
Parašyta gan painiai, bet aš palikau visą sakinių struktūra kaip buvo- nieko neredagavau ir tt. Manau taip geriau atsispindi pati dvasia ir įkvėpimas.
Taigi,
1. Pažink Dievą ir žmones savyje; tapk šio pažinimo pavyzdžiu kitiems, bet niekada nebandyk primesti kitiems tavo Pažinimo;
2. Pažink Visko Vienybės erdvę tavyje ir tavo artimajame; elkis su kitais taip, kaip nori, kad jie elgtųsi su tavimi;
3. Nepriešink savo Dvasios su kūnu, o kūno nepriešink su Dvasia; gyvenk jų lygsvaroje, kai vienas jaučia kito būtinybę, ir Dievas esantis tavo viduje karaliaus;
4. Klausyk ir vadovaukis savo vidiniu balsu; elkis taip, kaip jis tau kužda; tuomet žinosi, ką darai, siekdamas Gėrio ir vengdamas Blogo;
5. Būk tvirtas permainose ir pasitikėk Dievu tavyje daugiau nei svetimu patarimu; nes tik tu žinai, kas Laimės Pilnatvėn atves- būk pats sau teisėjas;
6. Pažink savo pareigą padėti kitiems naujai Atgimti; panašiai, kaip ir Tavo tėvai padėjo Atgimti Tau; teisingu auklėjimu padėk savo vaikams, suteik galimybę jiems rasti skirtą Kelią; bet venk švaistyti ir prievartauti Tau suteiktas Jėgas;
7. Pažink savo gimimo prasmę Tave supančioje šeimoje, bendruomenėje, tautoje, valstybėje- idant galėtum palaikyti jas ir remti; neabejodamas priimk savo pareigą, saugodamas savo Teisę, kad lygsvara nebūtu pažeista;
8. Gerbk Teisę ir Susitarimą, visad ištikimu ir nuoširdžiu būk;
9. Mažuose ir dideliuose dalykuose saugok savo žmogiškąją garbę; tyras, žvalus ir džiaugsmingas būk; kantriai ir garbingai priimk išpuolusias negandas, o laimėje nebūk pasipūtęs; mėgaukis gyvenimu ir tuo, ką gyvenimas tau duoda, nes tai yra Tavo Teisė; Nesikabink už to, kas išeina, ir to, ką prarandi, nes visa tai sukurta tavo Valios ir Priežasties / Pasekmės dėsnio;
10. Leisk Dievui karaliauti Tavyje; būk griežtas, bet ne asketiškas sau; sukalbamas, bet ne silpnas kitiems; o mirties lauk su šalta ramybę, kaip savo Draugo, kuris kupinas meilės veda Tave į naują Pasikeitimą- link tavo ieškomos Tobulybės Laimės;
Guido von List
iš knygos „Ezoterinė ir ekzoterinė ariogermanų religija“, Leipcigas 1909 m."
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
