Jei nieko nenutrenkia tai aš už žaibus Vakar labai graži diena buvo, net nežinau kodėl kai kurie tokiai dienai priskyria "blogo" oro pavadinimą

taip, žaibus yra gražu stebėti. kai esi kieno nors viduje, pasislėpęs. man labai įdomu, kaip galima nufotografuoti žaibą. kažkaip anksčiau bandžiau, bet niekada nepavykdavo gal kas nors žinot?

Avo, kap tik sestadieni papuolem i pati liuties vidury...sodo namelyje..aisku per lietu nebuvo nieko matyt uz 30 metru jau, o kai pradejau taip liuobt zaibas aplinkui, kad net stalas (zinoma, apkrautas visais sestadieniniais rekvizitais) pradejo drebet, tai pasidare jau nelabai malonu...is vieno smugio, pries kuri blykstelejo kazkur prie zemes, jau buvom isitikine, kad koki nama nunese (toks atsitikimas buvo pernai)...ale isvaziuodami nieko nepastebejom...liutis uztruko gal 15 min...o vaizdelis po jos buvo neblogas... visi tarplysviai buvo toc toc panasus i Panamos kanalus

kas keisčiausia, kad po tokių liūčių kažkaip žolė vis tiek sausa ir nusususi
aš tai namie grožėjausi žaibais

Fungas tau pasakytų, kad čia aukštasis pilotažas..reikia specialios aparatūros..

Na, bet ir lijo pas jus!!!..Mūsų kraštai tokių debesų, kaip nufotkino Čiaušlutė, ir vandens, tiek, kiek tu sakai, nematė.. Perkūnija pasidaužė, palijo, bet nedaug..

asha...jep papuolem i pati vidury, su daug kuom kalbejom, sake tik mate einanciu juodu debesu krasta, o siaip nukrito tik keletas lasu...o cia...jau papuolem tai papuolem, gerai, kad spejom saslykus issikept:))

o del fotografavimo.... jau vien norint apskritai daryti normalias nuotraukas, reikia palyginus brangaus ir kokybisko aparato...jau nekalbu apie gamtos reiskinius ir apkritai gamta...minimaliai reiktu investuoti apie 3-4 tukst... apie didesne kokybe - patylesiu:)) cia irgi fungius geriau zino:)))

Perkūnija gąsdina ne tik žmogus, bet ir galvijus - antai sabakos seubingai bijo griaustinio ir sengiasi palįsti po lova, o K. Binkio pasaka "Dangus griūva" puikiai iliustruoja prigimtinį gyvų padarų požiūrį ir baimę prieš gamtos stichijas...

Pridurčiau dar savo senelio išmintį, kad žaibais dievulis velnius daužo. Tai būna, kad velnias, besislėpdamas nuo perkūno, įšoka kokiam žmogui į kišenę, o tada jau dievulis kaip kala, tai ir iš žmogaus šlapios vietos gali nebelikti! Todėl senelis patarė per perkūniją išsiversti lauk kišenes, kad velnias, ginkdie, neįšoktų! Be to, senolių įsitikinimu, velniai nuo perkūnijos slepiasi po medžių šaknimis (čia dėl to, ko gero, daugiausiai žaibas trenkia į medžius), o kartais ir į palėpę koks kipšas įsisuka, tai ir statiniams kliūna...