Va, čia toks Agnės pasakojimas..
Norit tikėkit, norit ne, bet tai buvo iš tikrųjų. Tuo metu gyvenau pas tetą sename name. Visą vasarą aš ją slaugiau, nes ji labai sirgo. Kiekvieną dieną jį man sakydavo, kad mirs. Bet aš tik tylėdavau.
Vieną šaltą rugpjūčio dieną ji mirė. Nuo tada prasidėjo keisti dalykai. Namas liko man, kadangi giminių daugiau neturėjau. Taigi pasilikau jame gyventi. Naktimis nemiegodavau, nes palėpėje kažkas būdavo. Girdėdavau žingsnius, aimanojimą, daiktai judėdavo, krisdavo ir duždavo porcelianinės statulėlės. Ir taip gyvenau beveik dvi savaites. Bet kartą pabudau kokią dvyliktą nakties ir pamačiau, kaip baltas šešėlis sklando po kambarį. Aš iš to išgąsčio net išsižiojau ir kai tyliai pasakiau „vaiduoklis“, šmėkla atsisuko į mane. Ji buvo permatoma, kaip dūmai. Iškart supratau, kad tai mano tetos vėlė. Kitą dieną užsakiau mišias ir po to pardaviau namą, nes ten man buvo nejauku.
Agnė
Vaiduoklių medžiotojas
Daktaras Džo Nikelas – JAV skeptikų draugijos narys. Iki tapdamas paranormalių reiškinių tyrinėtoju, išbandė ne vieną amatą: rašė reklaminius straipsnius, plaukiojo upių kateriais, trejus metus dirbo iliuzionistu Kanadoje, vėliau – garsiojoje tarptautinėje Pinkertono detektyvų agentūroje ir darė daugybę kitų įdomių dalykų.
– Daktare Nikelai, kas jus paskatino užsiimti tokia neįprasta veikla kaip paranormalių reiškinių tyrimas?
– Paranormaliais reiškiniais pradėjau domėtis, kai dirbau iliuzionistu. Tuomet ir kilo mintis juos patyrinėti. Pirmoji proga pasitaikė 1972 metais Kanadoje. Tai buvo namas, kuriame vaidenasi. Jame naktimis girdėjosi paslaptingi žingsniai ir balsai. Bet paaiškėjo, kad garsai ateina nuo laiptų, kuriais naktimis laipioja šiukšlių rinkėjai.
Nuo to laiko aš rimtai įnikau domėtis pareiškimais apie paslaptingus reiškinius. Vėliau, jau dirbdamas tyrėju detektyvų agentūroje, nutariau pratęsti savo universitetinį išsilavinimą ir įgijau magistro, o paskui ir anglų literatūros bei folkloro daktaro laipsnį. Tuo metu parašiau daug straipsnių ir knygų apie paranormalius reiškinius, o dabar išėjo mano septynioliktoji knyga pavadinimu „Real Life X-files“ („X failai realiame gyvenime“). Kaip žinote iš mokslinio fantastinio serialo, X failai – tai slapta medžiaga apie paranormalius reiškinius.
– Kalbama, kad tarp prezidento Reigano patarėjų būta astrologų. Ar magai ir astrologai turi kokios nors įtakos dabartinei JAV administracijai arba jėgos struktūroms?
– Daugelio šalių vyriausybėse, taip pat ir JAV, esama žmonių, nepasižyminčių dideliu protu. Iš tikrųjų misis Reigan, kaip ir Ronaldas Reiganas, buvo prietaringa ir turėjo konsultantą astrologą, kuris, pasitaręs su žvaigždėmis, pasakydavo, kaip jai elgtis vienu ar kitu atveju.
Buvo toks atvejis, kai CŽV susidomėjo psichologinio karo idėja, jis paskyrė keletą metų ir krūvą pinigų vadinamiesiems nuotoliniams regėjimams tirti. Jokio efekto konstatuota nebuvo, tad, laimei, protas paėmė viršų. Tie tyrimai baigėsi.
Apie dabartinę JAV Vyriausybę nieko negaliu pasakyti – mes nežinome, kas ten darosi, bet tikimės, kad ji nepasikliauja panašia parama. Kaip yra iš tikrųjų – sužinosime kada nors vėliau. Juk ir apie Reiganų šeimos astrologines aistras tapo aišku tik vėliau. Dėl prezidento Bilo Klintono, tai nemanau, kad jis domėjosi panašiais reikalais – tai inteligentiškas žmogus.
– Kokiais paranormaliais reiškiniais amerikiečiai domisi labiausiai?
– Daugiausia pranešimų – apie namus, kuriuose vaidenasi. Kartais aš tiriu tuos atvejus savo iniciatyva, kartais – televizijos prašymu. Štai televizijos kompanija ABC pakvietė mane atlikti tyrimą Luizianos valstijoje, kur „daug namų su vaiduokliais“. Manęs paprašė praleisti naktį viename sename plantatorių name, vadinamojoje „žudiko sodyboje“. Tai buvo puikus didelis senovinis namas, miegamajame stovėjo senovinė lova su baldakimu, ir aš puikiai išsimiegojau.
Kita amerikiečius jaudinanti tema – bendravimas su dvasiomis. JAV praėjusio amžiaus viduryje šis reiškinys, spiritizmas, buvo pripažintas vos ne mokslu. Spiritistai tiki, kad gali bendrauti su mirusiaisiais, tiksliau – su jų sielomis, ir tvirtina, kad gauna iš jų įvairių pranešimų. 19 amžiuje ir 20-ojo pradžioje egzistavo daugybė triukų, kurių griebęsi kai kurie žmonės „matydavo“ dvasias arba „girdėdavo“ jų balsus. Žinomi iliuzionistai, pavyzdžiui, Garis Gudinis, demaskuodavo tuos fokusus. Aš darau kai ką panašaus.
Kiti paplitę pranešimai – apie NSO, tai yra ateivių, pagrobtus žmones. Tokius pranešimus mes taip pat tiriame.
– Kas tai per žmonės, kurie pranešinėja apie paranormalius reiškinius?
– Kalbėdamiesi su tais žmonėmis, mes supratome, kad dauguma iš jų nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba. Jie nėra pamišėliai. Jų pasakojimai dažniausiai susiję su būsena, vadinama miegu atsibudus: kai žmogus galvoja, kad jis jau pabudo, tačiau jo kūnas dar paralyžiuotas miego, ir smegenys yra sapnų valdžioje. Taigi žmogus mato vaiduoklius, angelus arba ateivius. Kitąkart žmonėms atrodo, kad ateiviai juos kažkur tempia. Žodžiu, „miego atsibudus“ reiškinys paaiškina daugelį „paranormalių“ atvejų.
Kitus paslaptingus regėjimus sukelia hipnozė: kai kurie jai pasidavę žmonės atsipalaiduoja, pasineria į tam tikrą snaudulį ir juos lanko įvairios fantazijos. Jie paprasčiausiai įsivaizduoja kosminius laivus, ateivius – tai toks žmonių tipas, kurį mes vadiname „su fantazijos problemomis“. Vaikišką fantaziją tu-rinčių žmonių JAV yra maždaug 5 procentai visų gyventojų. Dauguma išaugame savo vaikiškas fantazijas, tačiau dalis žmonių išsaugo šį gebėjimą sapnuoti atsibudus.
–Ar žavėjimasis pseudomokslu pavojingas visuomenei?
– Žinoma! Pseudomokslas gali pridaryti nemažai žalos. Pavyzdžiui, astrologija tampa mąstymo būdu, kuris nepagrįstas nei faktais, nei įrodymais, nei logika, nei mokslu. „Mistinio mąstymo“ įvairovė ir įprotis taip mąstyti paveikia žmonių gyvenimus. Jie ima gyventi ne realiame, o mistiniame pasaulyje, praranda gebėjimą sveikai mąstyti ir tampa įvairiausių sukčių, traukiančių iš jų pinigus, aukomis. Žmonės, užuot ėję pas tikrus gydytojus, kreipiasi į visokius žynius, o tai jų sveikatai gali turėti katastrofiškų padarinių. Vieni paranormalūs tikėjimai gana rimti, kiti ne tokie pavojingi, tačiau įprotis mąstyti mistiškai priveda žmones prie siaubingų situacijų.
– Jūs užsiimate ir antimokslo problemomis?
– Aš dažniausiai dirbu su paranormaliais reiškiniais. Antimokslas yra tam tikra pozicija, teigianti, kad mokslas gali pažinti tik kai kuriuos reiškinius ir kad daugeliu atvejų reikia pasikliauti intuicija ir širdies balsu. Taigi žmonės, kurie mano, kad mokslas negali, pavyzdžiui, bendrauti su dvasiomis, tiki, kad jeigu jie įsivaizduos savo pokalbį su mirusiaisiais, tai tas pokalbis taps realybe. Tai yra vienas iš antimokslo pozicijos variantų, kurio esmė – mokslas esąs ribotas, šaltas ir t.t. Žinoma, puiku yra turėti širdį, jausmus, kurie daro mus žmonėmis. Aš poetas, aš artistas – visa tai nuostabu, bet kai tenka priimti rimtus sprendimus, reikia galvoti kritiškai ir kreiptis ne tik į širdį, bet ir į galvą.
Išvertė Inga TERESIUTĖ/vakarų ekspreso info/
Labai panašiai pasakojo Drs..
Bet tos istorijos tokios patrauklios..
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
Turistai ir smalsautojai iš viso pasaulio suneša nemažus pinigus, norėdami patirti ką nors aštraus..
).