Gražu, Irma.
Vat padarysiu siurprizą, o ..perkopinsi rašinėlį..
Pasimes gražus daiktas..

nežinau kaip jums, bet aš visada jaučiuos saugus tamsoje.. juk niekas nemato- kas jei ir išgirs, galima svetingai pavaišinti dujom ar švinu, jei kas turit..

tu juk nezynai kiek dantistu gali sleptis tamsoje

svarbiausia, kad tu jų nematai ir jie tavęs nemato- nėra ko bijot.. beto, nebijau dantistų :>>
tamsa padeda, be jos nebūtu kur eit, kai nori būt vienas..

isigyk suniuka ir neprireiks tamsos o dantistu pilna visur..............

Mėgstu ir aš tamsą kaip tamsųjį paros metą..Nakties garsus.Čirpia pievose kurkliai-kurrrr,kurrr, groja žiogai,kažkur ūbauja pelėdos ar kitokie paukščiai naktiniai, dangus nusėtas žvaigždėmis. Ypač rugpjūčio mėnesį, kada žvaigždės didelės ir jos krenta..Gražu.

Bet tamsa domina ir kitu aspektu- kas ta tamsioji žmogaus pusė? Tai, ką jis pats nenori rodyti, ar tai, kas užkoduota jo prigimtyje?Juk žmonės kartais tampa demonais, blogiukais..Kodel?

nesuprantu, kaip galima bijoti dantistų-- jei prireikia einu pas tokį, kuris visada prajuokina, kartais net negaliu išsedėt kėdėj nesusijuokęs, nes tikrai linksmų plaučių žmogus.. noriu pasakyt, kad jie visai normalūs žmonės ;>>
tai kad turiu šuniuką, bet vis tiek reikia būt vienam. tiesiog, su savimi beto, šviesoje juk niekad neužmigsi

o tarkim nakti nebaisu kad kasnors uzpuls mane tai uzima nepasitikejimas savim ir perdeta baime nesvarbu kur bebuciau gal ir keista bet kazkaip nemanau kad kada priprasiu prie tamsos