laumės isgelbejo
viena zmona turejo tingine dukteri, kuri visai nieko nenorejo dirbt. Ir siaip, ir taip motina ragino, ir siaip ir taip viliojo prie darbo- veltui burna ausino. Del to supykusi viena kata isivede i krizkele ir eme vanoti jai kaili.
vaziavo pro sali ponas ir pamate.
- Uz ka tu ja musi?-paklause jis.
-Ponuli, -tare moteriske, -ji per didele darbininke, o kad sakau liaukis, neklauso. Nera ka su ja daryt. Kai atsiseda verpti, tai ir samanas is sienu isverptu.
Ponas sako:
-Leisk pas mane: gales dirbti ligi soties, darbo niekada nepritruks.
-Gerai,- sako moteris, -veskis.
ponas isisodinoi vezima ir parsiveze. Parsivezes prikimso pilna kubila pakulu, padave merginai rateli ir liepe verpti.
Mergina susirupino. Atsisedo prie ratelio ir galvoja: "ka as dabar darysiu?Verpti nemoku ir nenoriu: bjaurus darbas. Pabegciau , ber nezynau kur."
Taip jai besedint ir vakaras prisiartino. O sutemus atejo 3 laumes ir pasibarbeno i langa. Mergina pasiziurejo ir ileido.
-Ka veiki merguzele?-klausia laumes.
Ota sako:
-Rengiuosi teketi, o verpimo begales. Nezynau ne ka daryt.
-Jeigu pakviesi i vestuves, tai mes tau suverpsim,-sako laumes.
-Gerai- apsidziauge mergina.-Pakviesiu
tuojau tos laumes suniko i verpima. Omerga pasnuduriavo ir miegojo ligi ryto.
Ryta ponas atejo paziureti, o merga miega. Bet pakulos visos suverptos ir tolkos sienoje pakabintos- dailios, grazios, net zvilga. Ir jis jos nezadino. Dar pamane "Tegu isimiega. Kai tiek daug priverpe, turi ir pailseti". Paskuiprikimso kubila linu ir vel paliko.
Per nakti ir diena isimiegojus, vakare merga atsisedotu linu verpti. Ciupinejas ciupinejas- nesiseka. Otinginys ima -neapsigina: rodos, virstu i lova ir miegotu.
Tiktai vet- bar, bar bar, i langa. Paziuri - tos pacios laumes. Merga apsidzeuge ir isileido. Dabar jos vel suniko verpti, o merga miegojo.
Ryta atejes ponas rado linus graziai suverptus. O kaimerga isimiegojo, jisai sako jai:
-Kad tu tokia darbininke, as tave vesiu. Busi mano zmona.
Mergina sutiko. Gerai. O viena pasilikusi ir siaip, ir taip galvoja, kaip jai bus istekejus. Bet pradejo ruostis vestuvems. Vakarais laumes jau padejo.
vestuviu diena susirino sveciai, prasidejo puota. O vakare atejo ir tos 3laumes.
-Tai mano tetos, -tare merga ir pasodino laumes prie stalo.
Ponui jos labai krito i aki, kad buvo tokios negrazios.
ziurejo, ziurejo o paskui neiskentes ir paklause monos:
-Kodel vienos tokia ilga nosis?
-ji didele verpeja, -paaiskino zmona. -kai taip labai verpia, o vis kreta ir linguoja sukdama rateli, tai nosis ir istyso.
-O kodel kitos tokios storos lupos?
-Ji taip pat didele verpeja. Kai verpia , tai vis pirstus kisa prie lupu pasivilginti, del to lupos ir sustorejo.
-o kodel trecioji teta ir pati tokia stora. sutukus?
-Ir ji didele verpeja. Kai taip ilgai sedi verpdama, tai ir sutunka.
Ponas isigando, kad jo pati tokia nepasidarytu. Nutveres imete rateli i krosni ir sudegino. Ozmonelei to tiktai ir tereikejo.....

Oi, kiek daug raidelių tu čia surinkai:)))O ir pasaka labai graži, su gera pabaiga..

Jei kalbėt ne paviršutiniškai,giliau, tai laumės ir raganos ne vienas ir tas pats.Na, truputį pabandysiu apibūdinti, kad visai nesusipainiotumėme..Tu buvai teisi, sakydama, kad jauna ragana tampa sena negražia ragana..

Ragana yra būtybė, turinti stebuklingų galių. Ji gali skraidyti, ji yra miškų, miško gilumos ir tamsos deivė, piktoji burtininkė.Sakmėse apie jas išliko nemažai žmogėdriškumo arba kanibalizmo pėdsakų. Pasakojama, kad ragana suvalgė 3 kartus po 9 prinokusias uogas ir 3 kartus po 9 neprinokusias, t. y. užmušė ir suvalgė minėtą skaičių suaugusių žmonių ir vaikų. Pasakose raganos dažnai kepa ir valgo sugautų berniukų mėsą.Pagrindinės jos galios buvo..paversti žmones kuom nors, na ropliais, rupūžėmis, paukščiais, ožkomis, kalėmis, kumelėmis, kiaulėmis.Jos lyg ir reguluoja žmonių perteklių..
Tada, kai laukuose vėjyje rugiai vilnija, žmonės sako, kad raganos karpo varpas.
Kai saulėje blizga sniegas, sakydavo, kad tai blizga raganos smegenys(pasakose vieną nugalabijo kartą).. Jos kerpa ir gerai augančias avių vilnas, nujodo gerus arklius, nužiūri paršiukus, ir šie nebeauga. Raganos galėdavo atimti javų derlių, karvių pieną, medžiotojams nubaidyti žvėris, o žvejams žuvis. Žodžiu, blogiukės.
Laumė yra dangaus ir žemės dievybė.Laumės buvo vaizduojamos gražiomis moterimis, apsirengusiomis puikiais drabužiais. Kai kada jos pasirodo neapsirengusios , būna gražios, globėjiškos. Jos padėjo žmonėms saugoti pamirštus laukuose vaikus, prišaukdavo lietų, bausdavo gobšuolius už saiko neturėjimą, smerkdavo tinginius..Ausdavo. Juk ir vaivorykštė danguje -jų austa juosta..
Bėgant laikui jas pradėta painioti su gimimo ir vaisingumo deive Laima, bei raganomis. Atsirado naujos mitinės būtybės „Laumės raganos“ pavadinimas.
Vat šiandien tie du žodžiai vartojami beveik kaip sinonimai..Tavojoje pasakoje, manau, vistik buvo laumės, nes jos padėjo, neatliko jokių stebuklų..kodėl padėjo tinginei- čia gal jau laumių-raganų maišymo rezultatas, šiaip jos blogiečiams tai nepadėdavo..

Laumės namas...Man gražus:))

namas grazus bet aplinka ir oras nekoks

Na, buvo minėta, kur laumės mėgo gyventi..
Tai tokia ir aplinka..

seip jei aplinka butu kitokia ir as ten noreciau gyvent

taip-- drėgnuose vietose?? kažkur skaičiau, kad apleistose pirtyse, visokiuose pelkėse ir panašiai

Taip, būtent drėgnose vietose..

Na, kas pažiūrės pasaką apie blogą raganą?mm?