Laukine, tu skaitei iškrypusias Dundulienės knygas. Tarp jos fantazijų buvo ne tik Velnė, bet net ir Perkūnė.

Kiek žinau, lietuvių mitologijoje identifikuota tik viena moteriška dievybė, turinti panašų vardą - Veliuona arba Vėlinė, tiesa, nepilnai sutariama - gali būti, kad tai ir dvi, panašios moteriškos dievybės. Kaip manoma, ji (ar jos) yra senesnė dievybė, atėjusi iš matriarchato laikų ir apie kokį VIII a. galėjusi pakisti į Velnią (Vėliną, kartais manoma - dar ir tą patį Teliavelį - Kalvelį), kuriam vėliau jau prikibo ir kitos funkcijos.

Dėl minėtų gerųjų Velnio savybių - jos nelabai jam būdingos, o dažniau tapatinamos su tokiu keistu dievu Mėnuliu (senovėje lietuvių ir vadintu Dievuliu arba Dievu).

Atskirai ir specialiai Laikas.org: Biblija buvo parašyta hebrajiškai, Evangelijos - hebrajiškai ir, berods, graikiškai. Ten nėra žodžio "velnias" - šio žodžio vartojimas - tai gan ribotai apsišvietusių, į lietuvišką mitologiją nepasigilinusių (ar atvirkščiai, supainioti norėjusių) vertėjų darbas. Taigi, pataisykim žmonių padarytas klaidas ir atskirkim, kur Velnias, o kur Šėtonas.

sukalbek teve musu ir isiklausyk i zhodzhius :D:D:

o as manau...kad visiems tas velnias uodegon kerta... velnias panasu kaip i musu piktus geismus...ir taip iseina kad tu piktu geismu darbai t.y. ju pasekmes yra musu nuodemes... Sumastome ka nors tokio ko tikrai va negalima... ) ir kas gy kursto tas musu minteles...a? Velnnias...))

Padūkėle, Šėtonas, Šėtonas kursto, ne Velnias O Velnias tai tokis kaulinis senis geležiniam kalne po pelke, pas kurį po mirties nukeliausim

Velnias yr Dievo tvarinys (kaip ir blusa, utelė ar kirvarpa) - kai Tas atskyrė Šviesą ir Tamsą, priveisė visokių angelų, o tie į opoziciją perėjo ir tapo piktosiomis dvasiomis irgi velniais - Belzebubais.

Šeitonizmas remiasi teologijos neigimu, todėl netiesiogiai pripažįsta egzistuojant kitokią (priešingą) nuomonę. Davatkos velniais gąsdina mažus vaikus, siekdamos juos "atvesti" prie "tikro tikėjimo". Be to dar sakė: "Dievo nėra!", "Uj, kaip gerai pasakei - pasakyk dar ką nors tokio", "Nėrai nei dievo, nei velnio!", "Uj...." O be to ir Marse gyvenimo nėra - jau vien dėl to, kad čia nėra gyvenimo, tai koks gi jis gali būti ten - Marse..."

Taip, dažnai kai kuriuose Biblijos vertimuose žodis velnias yra vartojamas kaip šėtono sinonimas, arba velniai - demonai...Bet kaltinti vertėjų išties nederėtų, nes jie turi nemažai filologinių žinių.
Štai paimkime kaip pvz., vieną Šv.Rašto eilutę:
" Jis nutvėrė slibiną - senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, - surišo jį tūkstančiui metų" (Apreiškimo20,2)
Taigi lietuviškame Biblijos vertime šioje eilutėje "velnias" verčiamas iš graikiško "diabolos"(δίάβολος) - velnias, kaltinojas (graikų - liet.žodynas) , o "šėtonas" - "satanas"(σατάυάς) - priešininkas. Jei originale pavartojami skirtingi žodžiai, tai viasai logiška, kad jis verčiamas skirtingais vardais.

Gąsdinimas velniais paplito viduramžiais, kai katalikų bažnyčia iš to turėjo tam tikros naudos, bet klaidingas asmens apibūdinimas tai dar nereiškia, kad jo iš vis nėra...

tai visgy Jusu manymu yra tas..velniukstis..a ne?:))