kiek pamenu iš biblijos skaitymų - velniais tapo gražiausi angelai. tiesiog nenorėję būti tokie,kaip visi . o kad blogis pateikiamas tik nepatraukiai - tai jau krikščionybės išmislas. daug kur mitologijose kaip tik neigiami personažai pateikiami netgi labai patraukliai:)) kad ir tos pačios graikinės sirenos, harpijos, ..... veidai žavūs, o funkcija- vyrų medžioklė

Kitaip tariant,velniai-angelai neformalai?!..

kažkas panašaus. juk konkrečiai nėra pasakyta už ką juos ten išvijo:))) tik spėjama, kad gali būti už puikybę. ale kuo puikuotis vienodų tvarinių tarpe?

Visai kaip zmones,tie pasiklyde padarai,kazkuria keista akimirka patikeje,kad jie yra kazkas daugiau nei zmones,ir iskele priederme-buti panasiais i Dieva..

Pagal mane, žmogui "demonystė" pasireiškia tada kai šis bando kovot prieš supantį pasaulį itin sureikšmindamas (sudievindamas) save kaip unikalų dalyką jame, kur visi turi tenkint tik jo poreikius. Laukine, manau, kad tu irgi tą darai, nors ir rodos niekini žmogaus būtį kaip bereikšmę, bet, manau, čia ir yra nusivylimas, kad žmogus negali būti visavaldantis Dievas ir tėra rodos menkas varžtas Visatos mechanizme. Vėlgi priminsiu, kad aš Dievą įsivaizduoju, kaip visa vienijantį, o dar tiksliau sakant visa esančią Vienybę, kur kiekvienas yra (nelyginama pagal savo materialią reikšmę) Dievo dalis ir kur nei vienas ir NIEKAS atskirai nėra Dievas (nei žmogus, nei žilagalvis senis, nei joks pranašas, nei joks kitoks objektas). Ir mes neesam niekingi, nes vistiek atliekam kažkokį savo svarbų darbą bendram plane. Net menkiausi augalai ir gyvūnai yra svarbūs, be kurių ir mūsų - "dievų" nebūtų , kaip tais galvoju, kad jokiu būdu nereikia nieko atskiro garbint (nes tai stabmeldystė), bet reikia jaust tiesiog "rispektą" tiek savo gamtai, tiek maistui (juk dar ne taip seniai prieš valgį žmonės sugebėdavo už jį padėkoti Dievui , nepaisant to, kad materialiai jį ir uždirbo patys, esmė ne tame), kaip kad reikia mokėt jausti pagarbą ir savo gyvenimui bei sau pačiam, nepaisant to, kad su savo rankom tiesiogiai gal ir nevaldom Visatos ir nežaidžiam su ja kompiuterinio žaidimo . Manau, didžiausia nuodėmė, šventvagystė prieš Dievą ar kaip bepavadintum tai yra tik niekinimas, bet ko kas šitame šou vyksta

Jo,kartais buna tokia nuotaika,kai zmogus man rodosi esas tik nuoga,demonu apsesta bezdione..Palyginus su krikscionimis ar naivuoliais graikais,sakyciau,didelis progresas ) ..
O del 'respekto' pilnai pritariu ..

Man irgi tokia nuotaika būna ir gana dažnai, apskritai net turėdamas tą įsitikinimą, kad smerkimas blogai, realiai dažnai nesmerkt būna baisiai sunku .

Pagalvojau kitaip, tarkim kuris laikas gan neblogai pavyksta susitaikyt su praėjusiom nesekmėm/nepasisekimais gyvenime, nekartojant ir negraužiant savęs "galėjo būti kitaip". Kiek pastebėjau dažnai situacijoj, net kas tuomkart rodos nepasisekimas ilgainiui išeina tik į naudą ir gal net būtų blogiau, jei ta, tuokart "nesėkminga" situacija, būtų buvus "sėkminga". Gal ir su žmogum panašiai ?

Manau, kad velnias, kaip ir piktoji dvasia egzistuoja. Juk reikia kazkaip pavadinti ta dvasią, kuri mus gundo ir skatina eiti bloguoju keliu.