Tikejimas visu pirma yra jausmas, po juo slypi panalizavus kiti jausmai - viltis, nuojauta, optimizmas, kita. Zinojimas visai kas kita - tai priezasciu pasekmiu analize, is esmes vedanti i kita poliu - pesimizma, skeptiskuma. Yra ir tarpine busena - tikiu, kad zinau. Materialus pasaulis negali but tikejimo saltinis, nes jis yra baigtinis, taigi tu gauni sugaista laika, kai vienam tikejimui tapus zinojimu, tenka ieskot naujo, sia isminti suvoke dar religiju pradininkai. Sia prasme galima pagirti judaizmo pradininkus, jie sumazino tikejimu objektus iki 1 dievo (maziau blaskymosi = daugiau veiklos), toliau jie budami klajokliai iskrate visus stabus (sunku gi tampytis su savim), palikdami zodi.
Man pvz juokingai skamba, kai tarkim katalikai, tikedami i ta pati viena dieva "Pradzioje buvo Zodis", ima ir pareiskia, kad geriausia dovana krikstijant kudiki yra kryzelis arba sventojo paveikslelis (kunigo pareiskimas), kurie yra tokie patys stabai, kaip ir kokiu nors pagoniu. Aisku kaltint kunigus, jei zmones tamsus ir jiem stabu reikia gal ir kvailoka, taciau patys irgi prisideda prie tamsumo islaikymo tokiais teiginiais.

Jus cia kalbejot apie tikinciuosius, ateistus, taciau pamirsote tarpine padeti - agnostikus

Ar tikesi, ar netikesi, vistiek-jei yra Dievas, tai jis nuo to nepasikeis ir neisnyks. Naivu butu tiketi, kad Visagalis Dievas po mirties nubaus "nevierna tamosiu" pragaru. Pragaras, jei kas pastebejo, yra cia, kur gyvename. Cia pat sukiojasi mirtis, kurios joks Kristus panaikinti nesugebejo. O baznycia, mecete, sinagoga ar pogoda, manau, sukurta gudriu zmoniu pirmiausiai tam, kad mulkintu naivuolius ir nuosirduolius.
As jau isitikinau, kad kunigu, pastoriu (ir rabinu) rankos i save lenktos:jiems reikia paklusniu, uzguitu ir kuo maziau mastanciu aveliu. Tada jie tarpsta kaip ant mieliu.
Neesu ateiste, bet gyvenimo praktika sulauze labai daug dogmu ir dabar i visokias religijas ziuriu kaip i opiuma bukai liaudziai mulkinti (nors ir nemegstu autokratu, bet Lenino zodziuose yra nemazai tiesos). Neesu prosovietine: nepernesu diktaturos, jokios. O Dievas ne diktatorius-ji toki piesia tik musu homosapiens samone ar netgi pasamone. Ir jokiu mediumu (kunigu, rabinu, kadziu ar kitu "pateptuju") tam, kad bendrautum su Kureju nereikia- kiekvienas individas turi teise buti Jo isgirstu. Isitikinau, kad tam uztenka paprastu zodziu, nereikia trafaretu is maldaknyges. Dievas, ne zilabarzdis senelis, jam ir auku nereikia- pinigus susisluoja "pateptieji" spekuliuodami Dievo vardu.
Mano atvejis- paprasto mirtingojo situacija: emigracija i JAV, o po to apie 2 menesius trukusi bedarbyste.IR daug daug prasymu-Visagali Teve, padek. Prasymu nepavedziau jokiam kunigui, pati prasiau ir prasiau. Siandien turiu darba,nors tukstanciai ji praranda. Be to, labai sirgau, o neturiu jokio sveikatos draudimo, tik skolu kruva. IR Visagalis Kurejas isikiso i mano organizma ji sutvarkydamas. Netikiu, bet nebeskauda inkstu!!!!
Mano situacija itikino mane, kad kreiptis i Visagali Kureja galima bet kur ir bet kada: Jis isgirs ir ,greiciausiai, pades.
O kai visokiu sektu ir religiju atstovai vilioja mane i savo buri zadedami laime po mirties, as visada atsakau, kad man reikia laimes cia ir dabar, kitaip- as ju dogmom netikiu ir man jos bevertes.