Drs rašė:
Kol kas matos tik labai ankstyvos kalbos apie galutinį rezultatą (jei tikite likimu tai būtų blogas "pranašiškas" ženklas), o esantys pamatai panašėja nebent į tokią viziją, kuria norima pasaulį išgelbėti nuo "žmogų"
.
Ar zmogaus protas gali suvokti planus, kurie trunga simtus metu, ar gali suvokti karmos desnio veikimo sudetinguma. Tai neisivaizduojama matematika. Visi bandymai nusakyti kas bus - tai tik speliones. Ateities suvokimas mano manymu labiau remiasi tikejimu ir viltimi [gal kam nusivylimu] bet tikrai ne faktais.
Kalbant apie galutini rezultata, pirmiausia reiketu suzinoti, kas is tikruju as esu, is kur as atejau, kur as einu ir kur as esu dabar.
Tuomet bus aiskus ir galutinis rezultatas arba tikslas.
Deimantas guli giliai po zeme. pirmiausia kasama zeme, surandamas deimantas, valomas nuo purvo, vezamas pas patyrusi juvelyra, jis ilgai slifuojamas, kol igauna nuostabu spindesi. Deimantas, gulintis po zeme ir juvelyrineje parduotuveje tai tas pats deimantas, t.y jo esme ta pati, taciau verte skirtinga. Kad deimantas taptu vertingas, jis turi nueiti ilga kelia. Taip ir zmogus turi nueiti sunku, ilga kelia, kad is paprasto purvino deimanto taptu spindinciu vertingu deimantu. Tai tik palyginimas, kazkiek iliustruojantis kodel mes cia. Ar sunkumai, nelaimes, kancia yra blogai? Bet tik per sunkumus ir kancia zmogus igauna isminties.
Kodel studentai laiko egzaminus? Tam, kad butu patikrinta tai, ka jie ismoko. Sunkumais ir isbandymais tikrinami mes, ko ismokome siame gyvenime.
Sie auksciau pamineti zodziai yre ne faktu, o tikejimo vaisius. Taciau tikejimas turi buti paremtas autoritetingais saltiniais, perleistas per intelekto prizme, gali buti paremtas faktais, kurie savo ruoztu yra tikejimo savo pojuciu organais [regos, klausos, lytejimo ir t.t.] vaisius. Tik tuomet mano nuomone tikejimas yra prasmingas ir gali tapti ramsciu einant gyvenimo keliu.