Truputis Berazumiui, kaip galvoju...
Berazumi, su tomis karmomis nelabai man sekasi, nebent žinau tai, kad aukščiau bambos neįmanoma iššokti, nepridėjus pastangų.. Ir su viskuo, ką sakai, būtų galima sutikti, na, beveik.
Kelionė į tikslą tikrai pakausto žmogų. Man tokie dalykai dėliojasi galvoj schematiškai [turėdama laiko pabandžiau pamaliavot].. Niekam , aišku, nereiks, įdomumo dėlei tik. Nemanau, kad visuomenės ar įvykių raida 100 % vyksta nenuspėjamai ar chaotiškai- ką likimas pamėtės? Viskas yra susiję priežastingumo ir pasekmės principais- teršei gamtą- nors ir po 1000 metų nieko gero, žmonija, nelauk. Pastatei Tadžmachalą- daugybė kartų gėrėsis kūriniu. Arba Kinų sienos statybos numatytas tikslas ir rezultatas.
Į didelį tikslą einama mažais žingsneliais (etapais). O tų etapų- kiek nori, priklausomai nuo tikslo dydžio .
1.Įsivertinu situaciją, ką čia dabar darysiu su savo gebėjimais?- ko man reiks, kad kasčiau, mokyčiausi, ar pajėgsiu, t.t.
2.Tikslas(vizija) turi būti konkretus [kokiu tikslu kasiu, ko ieškosiu, kodėl mokausi].
Turiu pasiekti tą ir tą.
3. Tam reikalui suburt teks komandą: tėvus, gal draugus, gal bendraminčius, žiūrint koks tikslas.Ir numatyti resursus [reikalingas dar vienas ovalas]. Tarkim, studentui metams reikės 15 tūkst.
4. Kartu teks susėst ir suplanuot žingsnius. Pasiskirstyt vaidmenimis [galima buvo nubrėžt dar vieną ovalą]- kas ir ką mano komandoje darys? [prižiūrės vaikus, kai mokysiuos, kas finansuos, kas kas deimantą, o kas veš jį šlifuoti, kas apsiformins radinį?
5. Privalu numatyti tykančius pavojus-kokios gali būti galimos kliūtys- ir būdus joms pašalinti.
Kas bus, jei studentas praras finansavimą, ką reikės daryti? Kas atlygins už darbą komandai, jei deimanto nebus rasta, jei atlygis buvo numatytas iš pajamų, gautų už deimantą?
6. Juodas darbas, veikla- kasimas, mokymasis. Tai pati ilgiausia ir atkakliausia veikla. Kai ieškoma deimanto, kasėjas žino, kad jis kasa tam, kad rastų, studentas mokosi, žinodamas, kad bus egzaminas. Jis į tai jau eina.
Neturintys noro ir atkaklumo siekti, neretai meta kasę,apleidžia mokymąsi arba buvo nevykdę 1-5 punktų.
7. Pagaliau tikslas, anksčiau buvęs vizija. Vat čia turi, ką pasiekei, ką sugebėjai pasiekti ar rasti.
Pasigėrėjimas/nusivylimas savo veiklos rezultatais:) Faktas, kaip ir sakei, anksčiau nebuvęs faktu.
Turi deimantą, diplomą, užterštą gamtą, GMO, kinų sieną, žiūrint, kokia buvo veikla.
O su pasiektu tikslu reikia gi kažką irgi veikti. Tai ir atsispindės- KAM jis buvo keltas ir siektas?

Čia išeitų taip, kad "purvinas" ir "spindintis" deimantas yra kitoks tik pagal žmogų, perkošus per jo "geresnis"/"blogesnis", o pačiam deimantui dėl to jokio skirtumo, aš tik tyčia apverčiau "spindi" ir "purvinas". Pats deimantas jokio kelio tame neina. Juk nemanot, kad deimantų tikslas tapti geriausiais merginų draugais? O šita istorija-palyginimas perteikia tik kaip pats žmogus save mato t.y. kaip kažkam tarnaujantį bevalį, tuščią "akmenį", kuris pats tame "apdirbimo" procese nieko negali daryti, yra tik kažkieno žaisliukas. Jo tikslas kažkam "tarnauti", net nesuvokiant kodėl. Tai mūsų vergų sąmonė, gal kad nereiktų prisiimt atsakomybės net už save pačius ir savo veiksmus, gal net baimė suprast už kokią galią žmogai yra atsakingi ir ką ji gali padaryti. Viskas geriau kažkokio atskiro Dievo valioje ir likimo rankose...

Aš dėl deimanto didesnių lyderio savybių kalbėjau labiau sarkastiškai. Nors šiaip deimantas žavintis lyderystės, prabangos simbolis gal dėl to ir yra, kad jam "nerūpi" jokie "galutiniai" tikslai, jis tiesiog sau spindi. Net budizme tiesiausias kelias į nušvitimą vadinamas "Deimantiniu" (Vadžrajana). Visgi jei kažką ir galim pavadint "galutiniu tikslu" tai turbūt tik vadinamąją nirvaną, nes mus vilioja ne žvaigždės, o toliai (paaiškinkit man kaip turėtų atrodyt ta prognozuojama "galutinė" žmonija t.y. "tikslas"?). Taip, kad ir vietos tokios kur mum reiktų galutinai patekt greičiausiai nėra, nors kartu mes visada joje esam tik to gerai nesuvokiam. Nors vargu ar verta veltis į tokias gilias filosofijas, žmonijai turbūt pradžiai užtektų ir "mažojo kelio" t.y. suprasti priežasties ir pasekmės desnius

Kažkodėl galvoju, kad budistai kaip tik siekia to, kas vilioja- aukščiausios palaimos ir susiliejimo su dievybe būsenos ir pasinėrimo į nirvaną[ visiškos ramybės būseną], to mokosi visą gyvenimą...ir nuo mažens. Tad pavyzdys su deimantais kaip ir vietoje, turint galvoj didžiuosius mokytojus.
Pirmiausia, Drs, einant „mažuoju keliu“, t.y. šiandien, pas mus, ne Tibete ar kur ( Tibetas nuo mūsų toli visomis prasmėmis, kitos tradicijos, amžiais klosčiusis kultūra) - žmogus vergauja savo PILVUI[grubiai pasakius].
Na, ir klausi apie žmogaus kelionės tikslą-išbaigtumą. Ten schema buvo skirta žmogaus veiklai, bet jei taikysim konkrečiai žmogui, tai apskritai kyla klausimas, koks bus ateities žmogus, nežiūrint nei tikėjimo, nei rasės. Ar jis bus nusisėdėjęs technologijų dėka ir praradęs judėjimą , ar išsigimęs nuo susikurtų produktų ir užterštos aplinkos – galima numanyt, kad kažko idealaus nebus, žinant priežastis [mokslininkų nuomone turim negrįžtamai sugadintą žemę].Šiaip jo evoliucija neturėtų apsistot ,kol žemė motinėlė nešioja žmogų.

Tarkime tame pačiame budizme bent jau siekiama pažint pačiam save (tam juk nebūtina būt budistu?), o ne sekt kažką besąlygiškai ir bevališkai tikint kažkokia niekuo nepagrįsta ateitim, atpildu/bausme už nesuprasi ką, išgelbėjimu/pražūtim iš nežinia kur ir pan. Deimanto pavyzdį pateiksiu kitaip, kad suprastumėt ką noriu pasakyti - purvina, smirdanti kiaulė nueina ilgą ir skausmingą kelią kol tampa ištaigingu, skaniai kvepiančiu kepsniu . Kokia pačiai kiaulei iš to reikšmė ir pamoka? Kalakutas negalvojo ir pateko į puodą . Žmogus galvoja, kad yra kas už jį geriau nusprendžia, kad yra tas (ar tie) kuris žino geriau kaip jam gyvent, kad ateis ir kas nors išgelbės jį iš jo paties susikeltų problemų, ar už tai nubaus sunaikinimu, kad jį apdirbs kažkas, o jis nė nesigilins kaip čia tai įvyko.

Tiksliai. Ne tikėjime esmė. Save pažint ir tobulint dvasią ir kūną žmogus gali taikydamas įvairias metodikas.Jo valia rinktis.
Kiaulė-deimantas-kepsnys.. Iš to vat man ir neišeina, kad žmogus tarp žmonių lygiomis sąlygomis darbo, bendravimo ir kūrimo bei atlygio srityse gyvena; susikūrę nuo neatmenamų laikų hierarchijos laiptai rodo, kad bus ne tik vergavimas/paklusimas , bet ir atvirkštinis veiksmas- valdymas . Taip yra visame pasaulyje, net indėnų gentyse.
O ar būtų gerai, jei šito nebūtų?

O aš kalbėjau kažkur apie žmonijos "išlyginimą"? Kaip ten bebūtų žmonija vienas organizmas ir ne vien nuo jos smegenų ir raumenų viskas priklauso. Aš tiesiog sakau, kad žmonės turi daugiau galimybių nei išdrįsta pripažint ir kad jie jas perdavę "ponui" Chaosui, kuris iš mūsų (ir visų tų už ką mes atsakingi) gali padaryt kepsnį, net ir žmonijos lyderių rankomis (bet kuriuo tokiu atveju jos ir būtų labiausiai kruvinos) kai visas organizmas sutrikęs.

Pagalvojus, kuo tie "net indėnai" realiai ypatingi, be romantizuotų pasakų ir mitų bei dalies naudingų dalykų, kad imt juos kaip iškirtinį pavyzdį... Kad neprisitaiko prie naujų sąlygų ir kliūčių? Apie ką taip kalbama? O vistiek greičiausiai viskas nesustojamai kinta. Beje "valia" rinktis, kai už tave pasirenka vieta ir kultūra kurioje gimiai, tavo auklėtojai, man asmeniškai skamba įtartinai, labai abejoju ar tai galima vadint valia. Netgi nemanau, kad tai pasirinkimas/valia kaip kad dabar pagarsėję pedofilijos atvejai ne tik Lietuvoje, tokie dalykai silpnybės ir bevališkumo pasekos, o ne pasirinkimo padariniai, nesugebėjimas įveikti didžio "pono" Chaoso autoriteto. Kitaip sakant tai net ne nusikaltėliai, o silpnos apgailėtinos aukos ir "sveikiesiems" aktualiau turėtų būt ne tokių Linčo teismas, o gailestis jiems, nes anie nesuvokia ką daro, kaip kad ir dauguma iš "sveikųjų".

Na jus cia pavaret!!!
Ash uzviriau kose su tais deimantais, tai tureciau siek tiek pasiaiskinti.
Apskritai, tas deimantas tai buvo tik metafora isreiksti minciai apie egzistencijos prasme. Tas deimantas, tai ne anglies gabalas, tai ne kunas, o visu jusu ir tame tarpe mano esme. O jus pradejote tuos deimantus kabinti ant kaklo. Likau nesuprastas. Bet perskaicius ashos ir Drs pokalbi toliau, pamaciau, kad diskusija pakrypo ten, ka ash ir turejau galvoje.

Gyvename dualistiniame pasaulyje. [manau su tuo sutiksite]. Paimkime gera ir bloga, teisinga ir neteisinga.
Daug kalbate apie blogus neigiamus dalykus. Tai butu tie bloga ir neteisinga.
Matau esate susipazine su budizmu. Tai zinote kas yra karma, kaip ji kuriama ir kaip naikinama. Taciau jei remsimes karma, kuriai paklusta be isimties visi [cia ne kur nors Siesikuose, o visatos prasme], tai tas gera ir bloga, tesinga ir neteisinga pavirsta vienu zodziu - Tiesa. Nera to bloga, yra teisinga - bloga sukuria musu protas. Nera neteisinga, yra tik musu proto neteisingas supratimas.
Atsistokite pries veidrodi. Jei veidrodis bus uzdengtas paklode, ka jus matysite? Logiskai mastant matysite paklode. Jei nuimsite paklode, pamatysite savo atsipdi veidrodyje. Veidrodis yra protas, iliuzija arba neteisingas suvokimas yra paklode, o Jus esate tas, kuris atsispindi veidrodyje. Kai protas nebus apgaubtas iliuzijos, kai nuo proto veidrodzio bus nuvalytos neteisingo suvokimo dulkes, tik tada aiskiai pamatysite, kad viskas turi prasme ir sistema, kuria galima pavadinti gyvenimo drama, veikia kaip sveicariskas laikrodis. [p.s. tai irgi tik palyginimas, nesumaterialinkite.]
Taip, tiesa, yra kiaules yra vagys, yra zudikai ir prievartautojai, taciau ar tikrai suprantame ju buvimo prasme, tikraja prasme?

Gerb. Asha, jumi man priminete mano filosofijos mokytoja, kuri piese apskritimus lentoje ir ash bukas budamas nieko nesuprasdavau. Dekui
Jumi sistematizavote tikslo siekimo kelia, tai kaip jumi jis atrodo. O koks yra tikslas?
Kas yra svarbiau, ar tikslas, ar kelias siekiant to tikslo?