Idomu Sodoma...
Pirma, kas krenta i akis - tai kaip save pavadinote. Sodoma - tai asocijuojasi nedora ir sunaikinimu. Kazkaip nesiderina su jumi aptariamais klausimais.
kai perskaiciau jumi (tikrai nesuklysiu taip pavadindamas) gan netrumpa apsakyma, susidare neapibreztumo, nekonkretumo ispudis. Padvelke nepasitikejimu ir abejonemis. Siek tiek pakomentuosiu:
Negalima pabaigus 1 klase eiti gintis magistrinio darbo. Tobulejimas yra nuoseklus procesas. Cia kaip su tais amziu ciklais - Kali juga, Dvarapa juga, Treta juga, Satja juga. Juk negalima Is Kali jugos is karto persokti i Satja juga. Taip sako dvasininkai ir mokslo zmones. Taip pat ir su jumi ziniomis. Viskam savas laikas. Yra zmoniu grupes, kurios jau gan ilga laika praktikuoja jumi aptariamus dalykus. Turi patirties, zino apie galimybes, potenciala ir kylancius pavojus. Taciau jie nesiviesina, o dalinasi ispudziais tarpusavyje, padeda ligu kamuojamiems zmonems. Reiketu ir jumi susirasti tokiu zmoniu rata.
Rodos asha cia labai intelektuliai [supraskite kaip komplimenta] paminejo uz kiekvieno kampo tykancius pavojus, bet kam tos neigiamos nuostatos? Kaip isorinio pasaulio techologijos zengia i prieki, naturalu, kad ir musu vidinis pasaulis nestovi vietoje. Vyksta, kas turi vykti. Kam del to nerimauti ar sukti galva. O kas del gera ir bloga, tai buvo ir bus. Juk gyvename dualybiu pasauyje.
Kitais zodziais kalbant - kaip apibudinti tai, ko niekas nera mates, apie ka niekas nera girdejes, arba tai ko musu protai dar nesugeba suvokti ir kam nupasakoti nera netgi zodziu. Tai gali suprasti tik tas, kas tiesiogiai patiria. Todel rezultate jis lieka vienas su savo patirtimi, lieka nesuprastas, vadinamas keistuoliu ar pan. Todel Sodoma, noreciau jumi palinketi stiprinti saknis, kad neseniai isdyges gleznas medelis nenuvystu. Saknys yra po zeme, ju nesimato. Kai sustipres saknys, tada galesite parodyti ir medi.

Dėkui, ale neigiamų nuostatų negalėjot matyt, Berazumi.
Priešingai, netgi skatinimą.
Kad visame kame reikalingas step by step principas, savaime aišku, tačiau, darykim prielaidą, kad šalia gero mokytojo norint galima daug išmokti. Tad belieka domėtis, domėtis, gilintis. Tarpiniame kely iki kol medis duos vaisius, kaip sakai, irgi įmanoma pagalba žmogui, aišku, ne kenkėjiška veikla [girdėjau, kad pilnai nesubrendęs ir neatsakingas žmogus gali visokių kvailysčių prikrėsti- prisimenant Merkelių šeimą iš Kėdainių berods, ar kaip vienoj kavinėj Vilniuje atlikinėjama vudu akcija]-kartais ir suaugęs žmogus pasižymi netinkama veikla ir mąstymu , ir iš jo tas vaisinis derlus medis niekada neišaugs..Greičiau aukštyn šaknimis. Tad mano paskutiniai žodžiai šioje temoje- prieš einant su pagalba į žmogų ar žmogui, privalai pats subręst kaip žmogus ir būti labai atsakingas su savo veiksmais prieš jį ir save, nežiūrint to, kokiame pasaulyje gyvename- vientisame ar dualistiniame... Pasaulis be mūsų, žmonių,- tuščias.. Čia rimti dalykai, manau, ir ne tik siekimas, bet ir atsakomybė už savo veiksmus iškyla pirmon vieton, nes , jei remiamės Rytų filosofija, kaip matau pavyzdžiuose, tai šitai būtent ji ir numato. [in/jan].

gerai jus cia kalbat. suprantu apie pirma klase,bet nemanau dar kad esu i ja yzengus.as vis dar ieskau i kuria mokykla man eit:)del viesinimosi sutinku,bet kai pradedavau kalbet minciu srautas naturaliai liedavosi.tik paskui pagalvodavau kad per daug atvirauju. beje tas saknis manau kiekvienas turi,tik vieni jas apleide,kiti apie jas ne nenutuokia,kiti jas stiprina,kiti persistengia bestiprindami.ydomiai turetu atrodyt pasaulis pilnas dideliu stipriu medziu:)

Asha, manau kiekvienas sutiks, kad visada buvo ir bus tiek geru zmoniu tiek kenkejisku, kaip jumi sakote. Gal but laikui begant keisis tik ju skaiciaus santykis. Todel sioje vietoje labai svarbu su kokiais zmonemis bendrauji. Kaip sakoma: pasakyk, kokie yra tavo draugai, pasakysiu koks esi tu. Kas del "einant su pagalba į žmogų ar žmogui", tai man kazkaip noretusi formuluoti - kreipiantis pagalbos pas zmogu, ar pas mokytoja ir ji reiketu vertinti ne pagal tai ka jis kalba, bet pagal tai ka jis daro, arba, ar jo zodziai sutampa su daromais veiksmais. Atsakomybe... Kam daug duota, is to daug ir reikalaujama. O kas nustato ta atsakomybes lygi? Ar valstybe, ar bendruomene, ar kazkokia grupele zmoniu? Pvz kokiose necivilizuotose dziungliu gentyse vagyste yra sveikitina, kai is kitos gentes nukniaukiama kokia materialine vertybe. Tai yra gerai. Musu visuomeneje uz tai yra baudziama.
Matai, kas yra priimtina zemesnio issivystimo lygio zmonems ir yra norma, visiskai nepriimtina aukstesnio lygio zmonems. O beje, toje pacioje visuomeneje yra ivairiausiu zmoniu...
Kas is to iseina: Kad problema yra neteisingame poziuryje, o ne paciuse zmonese.
Ir apskritai, kam pergyventi del visokiu sektantu, satanistu ar woodistu. Juk yra gamtos desnis, gal geriau tai vadinti visatos desniu, kuriam paklusta visi, tiek paprasti zmones, tiek dievai. Tai priezasties ir pasekmes desnis. Liaudiskai tariant - ka pasesi, ta ir pjausi. Anksciau ar veliau uz kiekviena veiksma ateina atpildas. Nuo to niekur nepabegsi. Net jei agurkus ant akiu uzsidesi, vis vien nepasislepsi

Sodoma,
Kas iesko tas randa. Jei nezinai, i kuria mokykla eiti, tai siaip toks draugiskas patarimas. Galite ji priimti, galite atmesti, cia jumi spresti.
Pradekite nuo meditacijos, tai yra nuo mokymosi medituoti. Daugumas mano, kad tai lengva, taciau, jei gerai sekasi tai gali uztrukti apie pusmeti, gal daugiau, gal siek tiek maziau. Tai sunku. bet verta! Taciau pries pradedant mokytis, patariu suzinoti, kas is tikro yra meditacija. Informacijos patarciau ieskoti Tibeto budizme.

Taip ir yra, nors posakis kartais kraipomas taip, kaip kam paranku.


Bingo! Įsitikinus, kad tam, kam žodžiai skiriasi nuo veiksmų, labai sunku gyventi. Sulyginu tai su prisitaikėliška pozicija.Aišku, turėtume atmesti smulkmenas, ką retsykiais apriboja užimtumas, laikas, įvairios priežastys, galbūt, nesuvokiamos, nes nežinome. Juk neretas nori įrodymų ir rezultato (o tai vaikiška) čia, dabar ir tuoj pat.

Tu kalbi apie išorinę atsakomybę pareikalavimo būdu. Aš- apie vidinę atsakomybę, kaip įsipareigojimą. Iš čia- "žodžio kalvis, pasakė-padarė, žodis- ledas", t.t. Jei tie du požiūriai dera- puiku. Pirmumo teisė netgi atsakomybei, kylančiai iš vidaus. Bjauru, kai reikalaujama atsakomybės, na, bet būna..Nesveika skirstyti žmones į lygius, nežinant, kodėl tai darai, įdomu, kuriuose visuomenės sluoksniuose tai labiau būdinga?

Kodėl būna neteisingai suvokiama problema? Ji yra ta pati, kaip ją besukinėsi. Vadinas, ji pateikiama miglotai ir neretai formuojamas sąmoningai neteisingas požiūris.Kai viskas "čysta" ir aišku, problemos kaip ir nebelieka.
Va, labai akivaizdus paveiksliukas - kodėl suvokimas dualistinis, kodėl matome tai, ką NORIME MATYTI?
p.s. agurkų sezonas pasibaigė..

Vai vai... tiek dziungliu, tiek civilizuotose visuomenese vagystes sveikintinos ir baudziamos....
Tiesiog baudziama uz vagystes is savu, sveikinama uz is svetimu. O svetimi/savi cia jau pagal daugeli kriteriju isskiriama. Kaip pvz vairuotojas koki dyzelina vagia, o jo direktorius vairuotojo laika... Jei jau per vagystes prizme vertint. Tiesiog kuo sudetingesne visuomene, tuo ir modeliai taikomi sudetingesni, taciau principai islieka panasus.

Matau, kad likau neteisingai suprastas. Na gal ir nelabai vykes pavyzdys su tomis dziunglemis.
Mintis buvo ta, kad zmogaus samoneje morales lygio kartele yra sirtingame aukstyje. Jei zmogaus samone sukasi instinku lygyje, tu jam nors kuola tasyk ant galvos, jo nepakeisi. Jis vis vien darys savo. Nes toks pas ji yra ji supancio pasaulio suvokimas.
Kitas pavyzdys: jei man nepatinka uzdeti agurkai ant akiu, tai cia ar mano problema, ar to, kas tuos agurkus uzsidejo. Mano manymu, tai mano problema. Kas kaltas, ar pasaulis, kad yra toks kos yra, ar tas, kas ji suvokia? Ar galima kaltinti balandi, kad pridirbo ant tako? Tai, kad prigimtis jo tokia. Ar galima kaltinti asila, kad jis uzsispyte ir nejuda is vietos? Toks jau jis yra.
Pakeisime savo poziuri i isorini pasauli, pasikeis ir pats pasaulis.