O gal čia kaip Trumeno šou ? Aš sakiau ne Visata, o Žemė lagamino formos, beje dar net dabar yra tokių, kurie tiki, kad Žemė vis dar plokščia t.y. tie, kurie netiki šventai tuo ką sako mokslas, nes kaip ten bebūtų tikėjimas mokslu irgi dažnai yra tikėjimas (ir pasitikėjimas skleidėjais), kaip, kad ir religijoj . Beje kitas, jau rimtas dalykas, kad mokslininkai greičiausiai niekad nesupras Visatos ir dargi paradoksas, kuo daugiau atradimų padarys, tuo daugiau paslapčių atras . Beje aš "neinu" nei už vienus nei už kitus, na gal tik labiau asmeniškai pritariu mokslui nei religijai, bet aklas tikėjimas bet kokiu visažiniu tikėjimu, kokio realiai nėra, pagal mane yra šiek tiek melas . Užtai palaikau diskusiją/ginčą ir pan., o ne išvadas, kurių padaryti negalim niekas ir tą suprantam, nors nepripažįstam . Beje vėlgi tas pats Einšteinas yra sakęs:

”Jeigu kas nors yra tikslu matematikos požiūriu, tai neatitinka gamtos, jei tikslu gamtos požiūriu, tai neatitinka matematikos” [...] "Fizika neatskleidžia paslapčių, ji tik veda prie dar gilesnių paslapčių".

Esmėj yra tas, kad visko nesuprasim ir tikrai logiškai nepaaiškinsim pasitelkę, vien mokslą ar vien religiją, vienus dalykus galima bandyt aiškint ("suprasti") vienu metodu, kitus - kitu. Arba dar kitaip tariant, mokslas be fantazijos neįgalus (dėl novatoriškų atradimų, išradimų ir t.t.), fantazija be logikos - pamišimas . Beje net mokslas (konkrečiai psichologija) gali įžvelgt ir įžvelgia tikėjimo (nebūtinai religine forma) netgi ne tik naudingumą, bet ir būtinybę.

P.S. čia labai gražiai tinka pacto sukurtos temos pavyzdys apie filosofų ir poetų priešpriešą, ten neva poetai teigia - "Dešimtmečiais ugdyto darbštumo ir valios dėka jiems (filosofams) dar niekad nepavyko pasiekti to paties, ką poetas padaro vienu tingiu kvailelio žvilgsniu." Tą patį gali m sakyti ir vietoj pastarųjų dviejų įrašę religiją ir mokslą. Ir visgi toj temoj dauguma priėjom tos išvados, kad kiekvienas pasiekia kiek kitokį tikslą ir kad būtina tiek viena, tiek kita forma .

Na kaip ir galima nesigyncyti, neskaitant vieno fakto:
moksla galima patikrinti, isbandyti; religija - tera tik dideles knygos aplankalas, kurios tikrumo visiskai neimanoma nei patikrinti, nei patvirtinti

Tai aš ir dėl to nesiginčinu, paprasčiausiai religija, tikėjimu galima "išmatuoti" tai ko neįmanoma mokslu, o kaip esu skaitęs žmogus nenori ir dažniausiai negali susitaikyt su nežinojimu, jam bet kokią nežinojimo spragą tiesiog būtina užkišti bent kokiu, bet "žinojimu", kitaip atsiranda įvairios baimės ir fobijos . Kaip sakant keistas šviesulys danguje geriau ateivis, nei nežinia kas nesuvokiamo. Aišku, kaip ir sakiau apie aną temą kai pavyzdį, kur kalbama apie filosofijos ir poezijos priešpriešą, tas tikėjimo žinojimas ir mokslinis žinojimas iš esmės labai skirias, bet abu užpildo tam tikrą savo nišą .

>> tikėjimo žinojimas ir mokslinis žinojimas
>> iš esmės labai skirias,
>> bet abu užpildo tam tikrą savo nišą.

1. pabandyk isivaizduoti ka nors zymiai sudetingesnio uz save,
juk laisvai gali?

2. pabandyk isivaizduoti kokiu budu tas "sudetingesnis"
gali tau tai parodyti? Niekaip neiseina!

p.s.
ar gali skruzdei parodyti kaip teisingai gyventi?

Ne visi tikėjimai ir ne visos religijos kalba apie įasmenintus dievus, kad ir tas pats budizmas - Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Kur yra priešprieša tavo žodžiams? Aš asmeniškai irgi netikiu Dievu, kuris nubaus, atlygins ir pan., man tai metaforos natūraliem procesam pvz. veiksmas ir atoveiksmis.

>> Ne visi tikėjimai ir ne visos religijos kalba apie įasmenintus dievus,

"sudetingesnis" - nebutinai asmuo..

>> kad ir tas pats budizmas
>> - Budos mokymas propaguoja žmogaus tobulėjimą ir moko,
>> kad žmogus pats kuria savo likimą.

cia galima palyginti su kudikio gimimu - kol jis "vystosi",
negali jam pasakyti butent kaip..

>> Kur yra priešprieša tavo žodžiams?
>> Aš asmeniškai irgi netikiu Dievu, kuris nubaus, atlygins ir pan.,

idomu tai, kad religija (neiskraipyta baznycios)
neturi "teismo" savokos. Ten sakoma,
kad vieni pasuks vienu - kiti kitu keliu laisvu pasirinkimu,
priklausomai nuo ankstesnio gyvenimo "patirties" ar "pasiekimu"



kas liecia "rojaus" savoka,
tai net jei ten nueisi - nesuprasi, kad ten esi
neturedamas vidinio pasiruosimo (jutimo, mastymo, tobulumo)

Mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli. Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas jame. Tuo meilė pasiekia mumyse tobulumą, kad galime turėti drąsų pasitikėjimą teismo dieną, nes koks Jis yra, tokie ir mes esame šiame pasaulyje. Šv.Raštas.