Kumpis sako, kad mirtis yra iliuzija, jo nelaimingas gyvenimas irgi yra iliuzija, jo problemos didelė iliuzija...

drsui, diskusijos gali ir išnykti, kaip ir sovietmečiu buvo...Todėl dėkoju Dievui, kad dar galiu diskutuoti net su kultų nariais

Na jei tu kitų, bet kokį kitokį nei tavo suvokimą vadini kultu, o aš tavo suvokimą pavadinau kultu, tai ir tu drąsiai manąjį gali vadinti taip, nesvarbu, nes iš esmės mes mąstom apie tą patį tik labai skirtingai ir džiaugiuos, kad mąstom ne abu ir ne visi vienodai, kas reikštų jog mūsų pačių mąstymas kažkaip cenzūruotas ir įdiegtas, kaip sovietmečiu, o ne mūsų pačių suvokimas surandamas iš vidaus

Kumpis sako:
<...>tikejimas yra isgalvotas. Visa tai yra tik iliuzija<...>

Gyvenimas nera iliuzija, mirtis taip pat, problemos - jokiu budu, va nelaiminga gyvenima butu galima pavadinti pusiau iliuzija, priklausomai nuo to, koks to gyvenancio poziuris. As kalbejau, kad tikejimas kazkuom - yra iliuzija.

Zmogus labai isaukstina save, vadindamas save protingiausiu padaru Zemeje, taciau jo gyvenima galima kuo puikiausiai sulyginti su paprasciausio vabalelio arba netgi medzio gyvenimu. Privilegija, kad zmogus gali pasistatyti baznycia ir joje melstis savo dievui - tikrai siuo atzvilgiu nera reiksminga, nes zmogus kaip ir bet kuris kitas gyvunas, augalas yra biologine butybe, turinti savo niekuo nuo kitu nesiskirianti gyvenimo cikla - gimimas, augimas, brendimas, gyvenimas, mirtis. Baznycia yra prijungiama kaip gyvenimo priedas. Visa gamta rupinasi savo gyvenimu, zmogus irgi rupinasi - leisdamas savo mintims pailseti. Penktadieniais einame i svecius arba i laisvalaikio centrus, sekmadieniais - i baznycia. Cia ir skirtumas, augalai, gyvunai, turedami problemu - jas sprendzia...protingiausia butybe - melsdamasi ir tikedama, kad kas nors kitas jas isspres...

Sakyčiau vienų suvokimas eina per religiją/"tikėjimą", kitų per mokslą, kitų tiesiog per gyvenimą, kiekvienas turi kažkokį suvokimą ir nė vienas neturi jokio, prie religijos parašiau tikėjimą kabutėse, nes tikėjimas kažkaip plačiąja prasme būdingas visiems. Net tikėjimas, kad tikėjimas yra iliuzija, arba, kad jokio Dievo nėra irgi tolygi iliuzija, nes nei vieni nei, kiti nežino kas ir kaip yra, suprasdami, kad daug kas mum nesuvokiama, nepaisant to ar TAS 'NESUVOKIMAS' stebuklingas ar tiesiog natūralus

tikejimas, kad dievo nera, yra daugiau realybe negu iliuzija. Mes tikime tuo ka matome o tikejimas isivaizduojamu dalyku - jau tikrai mana, kad yra iliuzija.

O kas yra "matymas", "matyti"? (atsakyma gali duoti ir siuolaikiniai fizikai)

O tikėjimas, kad yra ne tik Žemė, bet ir Visata (na sumeninkim kosmosas), kaip čia? Mes jos irgi nematom, gal ir apie ją pavyzdžiui mokslininkai mum pripaistė melo, nuotraukas padarė photoshopu ir pan., o ištikrųjų Žemė lagamino formos Visata ? Viena iliuzija tai tikrai yra - mūsų manymas, kad žinom ar suprantam apie tokius dalykus daugiau nei kitas toks pat nesusipratėlis kaip mes

kokios formos visata niekas ir nesake...mokslininkai bando apskaiciuoti jos dydi, bet konkreciai to padaryt negali...nes tai neimanoma del dideliu atstumu..
o del photoshopo... manai teleskopas yra kaleidoskopas ?
aplink zeme nebent yra labai didelis rutulio formos ekranas rodantis visokius grazius vaizdelius

kaip bepavadintum visata - tu ja matai...tereikia nakti atsimerkt