Kumpis rašė:
kokios formos visata niekas ir nesake...mokslininkai bando apskaiciuoti jos dydi, bet konkreciai to padaryt negali...nes tai neimanoma del dideliu atstumu..
o del photoshopo... manai teleskopas yra kaleidoskopas ?
aplink zeme nebent yra labai didelis rutulio formos ekranas rodantis visokius grazius vaizdelius
kaip bepavadintum visata - tu ja matai...tereikia nakti atsimerkt
O gal čia kaip Trumeno šou
? Aš sakiau ne Visata, o Žemė lagamino formos, beje dar net dabar yra tokių, kurie tiki, kad Žemė vis dar plokščia t.y. tie, kurie netiki šventai tuo ką sako mokslas, nes kaip ten bebūtų tikėjimas mokslu irgi dažnai yra tikėjimas (ir pasitikėjimas skleidėjais), kaip, kad ir religijoj
. Beje kitas, jau rimtas dalykas, kad mokslininkai greičiausiai niekad nesupras Visatos ir dargi paradoksas, kuo daugiau atradimų padarys, tuo daugiau paslapčių atras
. Beje aš "neinu" nei už vienus nei už kitus, na gal tik labiau asmeniškai pritariu mokslui nei religijai, bet aklas tikėjimas bet kokiu visažiniu tikėjimu, kokio realiai nėra, pagal mane yra šiek tiek melas
. Užtai palaikau diskusiją/ginčą ir pan., o ne išvadas, kurių padaryti negalim niekas ir tą suprantam, nors nepripažįstam
. Beje vėlgi tas pats Einšteinas yra sakęs:
”Jeigu kas nors yra tikslu matematikos požiūriu, tai neatitinka gamtos, jei tikslu gamtos požiūriu, tai neatitinka matematikos” [...] "Fizika neatskleidžia paslapčių, ji tik veda prie dar gilesnių paslapčių".
Esmėj yra tas, kad visko nesuprasim ir tikrai logiškai nepaaiškinsim pasitelkę, vien mokslą ar vien religiją, vienus dalykus
galima bandyt aiškint ("suprasti") vienu metodu, kitus - kitu. Arba dar kitaip tariant, mokslas be fantazijos neįgalus (dėl novatoriškų atradimų, išradimų ir t.t.), fantazija be logikos - pamišimas
. Beje net mokslas (konkrečiai psichologija) gali įžvelgt ir įžvelgia tikėjimo (nebūtinai religine forma) netgi ne tik naudingumą, bet ir būtinybę.
P.S. čia labai gražiai tinka pacto sukurtos temos pavyzdys apie filosofų ir poetų priešpriešą, ten neva poetai teigia - "Dešimtmečiais ugdyto darbštumo ir valios dėka jiems (filosofams) dar niekad nepavyko pasiekti to paties, ką poetas padaro vienu tingiu kvailelio žvilgsniu." Tą patį gali m sakyti ir vietoj pastarųjų dviejų įrašę religiją ir mokslą. Ir visgi toj temoj dauguma priėjom tos išvados, kad kiekvienas pasiekia kiek kitokį tikslą ir kad būtina tiek viena, tiek kita forma
.