ISIVAIZDUOJU

Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra Proxima Centauri, nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.

sauniai padirbejai tikrai sudomino

vat susidomejau neptunu labai grazi planeta tokia svaiginamai melyna


Neptūno palydovai. Neptūnas turi 8 žinomus palydovus: keturis mažus, tris vidutinio dydžio ir vieną didelį.

Didžioji Tamsioji dėmė. Po „Vojadžerio-2“ praskridimo šalia planetos labiausiai žinoma detale Neptūne tapo Didžioji Tamsioji Dėmė pietiniame pusrutulyje. Ji du kartus didesnė už Jupiterio Didžiąją Raudoną Dėmę. Neptūno vėjai nešė Didžiąją Tamsiąją Dėmę į vakarus 300 m/s greičiu. „Vojadžeris-2“ taip pat pastebėjo mažesnę tamsią dėmę ir nedidelį baltą debesį.

Neptūno žiedai. Neptūnas taip pat turi žiedus. Jie buvo atrasti 1981 metais. Stebėjimai leido pastebėti tik silpnus lankus vietoj pilnų žiedų, bet 1989 m. „Vojadžerio-2“ nuotraukos parodė juos iki pilnai. Vienas iš žiedų turi įdomią kreivą struktūrą. Kaip ir Urano ir Jupiterio žiedai, Neptūno žiedai labai tamsūs ir jų sandara nežinoma

Gebene, va, apie Venerą:)))

Venera – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta. Po Mėnulio, tai antrasis pagal šviesumą objektas naktiniame danguje (iki -4,6 ryškio), maksimumą pasiekiantis tuoj pat po saulėlydžio arba prieš pat saulėtekį.

Planetos vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive, tapačia senovės graikų Afroditei. Lietuviai ją laikė Saulės dukromis Vakarine ir Aušrine.

Venera – vidinė Saulės sistemos planeta ir, žiūrint iš Žemės, nuo Saulės niekad nenutolsta toliau nei 47,8°. Ši planeta, turinti kietą dangą, kartais dar vadinama Žemės seserimi dėl dydžio ir sudėties panašumo. Venerą nuolat dengia storas nepermatomas, gerai šviesą atspindintis debesų sluoksnis, todėl įprastomis sąlygomis negalima pamatyti jos paviršiaus. Veneros atmosfera yra tankiausia iš Žemės tipo planetų, ją sudaro daugiausia anglies dioksidas, o atmosferos slėgis planetos paviršiuje yra 90 kartų didesnis nei Žemėje.

Veneros paviršiaus žemėlapiai pradėti sudarinėti tik prieš 20 metų. Paviršiuje aptinkami vulkaninio aktyvumo požymiai ir gali būti, kad Veneros ugnikalniai iki šiol yra aktyvūs.

Veneros vardas žinomas mitologijoje, kaip minėta, grožio ir meilės deivė Venera, ji pavaizduota skulptūroje, drobėse.
Botičelis, Veneros gimimas, Velaskes, Venera su veidrodžiu, daugybė kitų darbų, Venera ir Adonis,.....

Ir žemėje įgytos meilės ligos pavadintos venerinėmis ligomis..

saturnas

Saturnas (senovės lietuvių vadintas Sėlija) – antra pagal dydį (po Jupiterio) ir šešta pagal atstumą nuo Saulės planeta. Saturnas matomas plika akimi, dėl to žinomas nuo senovės. Ženklas: ♄

Saturnas nuo Saulės vidutiniškai nutolęs per 1429 mln. km Aplink Saulę apsisuka per 29,64 metus.

Įdomūs faktai apie Saulės sistemą:

Romėnai matomas plika akimi planetas, Saulę ir Mėnulį siejo su dievais ir savaitės dienomis:
Saulės diena - sekmadienis;
Mėnulio – pirmadienis;
Marso – antradienis;
Merkurijaus – trečiadienis;
Jupiterio – ketvirtadienis;
Veneros – penktadienis;
Saturno – šeštadienis.

Įdomu, kad kai kuriose kalbose išlikę romėnų mitų atgarsiai. Štai anglų kalboje ir dabar naudojami tokie dienų pavadinimai kaip Sunday (Saulės diena), Monday (Mėnulio diena), Saturday (Saturno diena).

Venera apie savo ašį sukasi priešinga kryptimi nei visos kitos Saulės sistemos planetos – t.y. iš rytų į vakarus.

Mokslininkai, ieškodami gyvybės kitose planetose, daugiausia vilčių sieja su Marsu, turinčiu sušalusio ledo bei retutę atmosferą, Jupiterio palydovu Europa, po kurio lediniais šarvais turėtų tyvuliuoti ištisas vandenynas, bei Saturno palydovu Titanu, apsigobusiu tiršta metano prisotinta atmosfera.

Aukščiausias kalnas yra Marse. Užgesęs Olimpo vulkanas iškyla net į 27 km aukštį virš vidutinio Marso paviršiaus.

Jupiteris iš tiesų vertas romėnų vyriausiojo dievo vardo – jo masė net 2,5 karto viršija visų kitų planetų masę kartu sudėjus! Tačiau prieš Saulę ir jis atrodo kaip nykštukas – mūsų žvaigždės masė didesnė daugiau nei tūkstantį kartų nei Jupiterio.

Jupiterio palydovas Ija pasižymi dešimtimis veikiančių vulkanų, kurių galingumas viršija žemiškuosius analogus.

Kiekvienas matęs žieduotojo Saturno nuotraukas. Bet blyškūs žiedai puošia taip pat ir Jupiterį, Uraną bei Neptūną.

Visi 27 Urano palydovai pavadinti Šekspyro kūrinių herojų vardais.

Dydžiu ir mase Plutoną lenkia net 7 planetų palydovai: Žemės Mėnulis, Jupiterio Ganimedas, Kalista, Ija ir Europa, Saturno Titanas ir Neptūno Tritonas. Ganimedas savo dydžiu lenkia net Merkurijų, todėl skriedamas savarankiškai neabejotinai būtų laikomas planeta.

Prieš gerą dešimtmetį mokslininkams buvo žinoma viena planetų sistemą Visatoje – t.y. Saulės sistema. Dabar (2006 liepos mėn.) yra atrastos net 200 žvaigždžių, apie kurias skrieja viena ar kelios planetos! Tiesa, šiuolaikinė technika dar neleidžia sumedžioti mažesnių nei Neptūno dydžio planetų, bet netrukus turėtų būti aptiktos ir Žemės tipo planetos