Ka reiskia velykos ir kiausiniu dauzymas, po to ju valgymas ?

Reiškia, kad paskui reikės acetono dažams nuvalyti, o prisirijus kiaušinių reikės mezymo, bo skrandį skaudės .

O jei rimtai, kiaušinių dažymas -sena tradicija. Kiaušinis visose tautose - pasaulio ,pradžios simbolis. Ypač lietuvių dažyme vašku,skutinėjime itin ryški ornamentika, simbolizuojanti pasaulio sukūrimą. Dažomi kiaušiniai daugiausia naturaliomis gamtos spalvomis. ( nesiskaito dabar padidėjusi spalvinė gama ir lipdukai). Bet pats kiaušinio puošimas - tai atbundanti gamta.
Senovėj dažytais kiaušiniais būdavo papuošiama medžio šakelė ar mažas medelis. Kiaušiniai dažomi ne tik per Velykas ( ir vadinami margučiais), bet ir per Jurgines ( vadinti jurgučiais). Kiaušiniais buvo skirti ne tik valgymui, bet ir dovanojimui. |Buvo tradicija gautą dovanų kiaušinį saugoti iki kitų velykų. Tai - sveikatos, gausos, laimės namam linkėjimas.

Is tiesu arteja... dar viena grazi metine svente.. Pavasario svente..Kai viskas prabunda.. kai keliasi ne tik gamta...bet ir mes kartu su ja...

Svarbiausia pavasario šventė _ Velykos. Pasiruošimas Velykoms _ Verbų sekmadienis. Seniau verbas rišdavo labai paprastai. Tai būdavo kelios žilvičio ar gluosnio šakelės, surištos su žaliu kadagiu. Šakeles galima ir paželdinti, įmerkus anksčiau į vandenį (pvz., beržo šakutę).

Kiekvienas turėdavo neštis verbą į bažnyčią, nes kitaip "velnio uodegą teks laikyti mišių metu".
Simboliškai reikėjo vaikus mušti verba, kad sveiki ir gražūs augtų. Verbos mušimu gamta (medžiai ir augalai) būdavo pažadinama naujam pavasariui.

Didžiąją savaitę šeimininkės tvarkydavosi šventėms: baltino virtuvės sienas, senas ir aprūkusias popieriaus užuolaidėles pakeisdavo naujomis, pakabindavo palubėje naują sodą, žibalinę lempą, paveikslus, lentynas papuošdavo karpinėliais. O svarbiausia - primargindavo daug margučių, kad užtektų vaikams ir lalauninkams. Labiausiai mūsų krašte mėgta marginti vašku ir skutinėti dažytus kiaušinius.

Krikščioniškosios Velykos būna tuoj po lygiadienio (naktis susilygina su diena). Tai sena prosenelių vėlių garbinimo šventė. Kalbininkai Velykas kildina iš žodžio "vėlė" (vėlė _ Velykos).

Namus lankančius lalauninkus reikia apdovanoti margučiais. Svetimųjų lankymasis namuose - tai irgi vienas iš vėlių garbinimo momentų (tą dieną negalima lankytis svečiuose).

Antrą dieną krikšto vaikai lankydavo krikšto tėvus, kurie dovanodavo jiems po margutį. Margutis jungdavo kartas. O jeigu prisiminsime dar senesnius papročius _ kapų lankymą per Velykas, kai užkasama kiaušinį ant kapo, kai artojas pirmoje vagoje aparia margutį, tai pastebėsime, kad per Velykas ne tik pagerbiamos prosenelių vėlės, bet ir reikia jų užtarimo naujam pavasariui _ naujam žemdirbystės darbų sezonui, derliaus sėkmei.

Gal todėl po velyknakčio pamaldų visi skuba kuo greičiau namo, kad linai geriau derėtų. Per Velykas reikėdavo suptis sūpynėse ne tik vaikams, bet jaunimui ir suaugusiems, kad derlius geras būtų, o ypač linai dideli ir ilgi augtų. Žinomi seni margučių ridenimo ir mušimo papročiai. Svarbus per Velykas lalavimas (dar vadinamas volavimu). Labai svarbu, kad iki šių dienų tas paprotys dar gyvas ir mūsų krašte.

Pavasario švenčių apeigų pagrindinis tikslas yra sėkmingo derliaus užtikrinimas. Gal todėl nė vienu kitu metų laiku nėra tiek švenčių, kiek jų esą pavasarį.

Per Velykas negalima šluoti grindų..- vištos daržą kapstys..

Negalima karpyti ir nagų, ale kodėl, nepamenu..

Velykė: Gerokai primirštas Velykų personažas, savotiškai panašus į Kalėdų senelį.
Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo Velykės dovana. Vaikai tikėdavo, kad ji, anot mažylių tėvelių pasakojimų, gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į vaško arba cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja.

Beje, Žemaitijoje gyvas paprotys eiti kiaušiniauti. O kaip pas jus? Vaikai, suaugę ateina su susprogdintom beržinėm rykštelėmis, "pavaišina" šeimininkus, sakydami- ne aš mušu, verba plaka,...su velykomis!! Na ir reikia vaišint- vaikus saldainiais, pinigais, margučiais, o suaugusiems ko stipresnio paieškoti...Tai vyksta antrą Velykų dieną, pirmadienį..

Kas Gavėnios metu šoks, dainuos, linksminsis, per Velykas po kubilu sėdės

va.. sekamdienis Verbu sekmadienis;)) ziuresim kuris cia pirmas... isplaksim..kuri ))