Štai pluoštelis būrimų ir spėliojimų, būdingų Kūčių vakarui.
Sėdint prie stalo, dairomasi į sienas, kur nuo žvakių šviesos išsitiesia valgančiųjų šešėliai. Jeigu šešėlis atrodo didelis, stambus, apimąs visą žmogų, tai tie metai bus geri, nekamuos ligos, viskas gerai klosis. Jei šešėlis be galvos - ištiks skaudi nelaimė; jei plonas, neaiškus, virpantis, bus sunkūs metai.
Iš po staltiesės traukiami šieno stiebeliai. Negalima rinktis - reikia ištraukti tą, kuris pirmiausia pirštais užkliudomas. Ištraukus ilgą, laibą šiaudą, mergaitė gali tikėtis aukšto, laibo vyro (arba bent draugo), o trumpas, storas, kumpas šiaudelis reiškia žemo ūgio, storą, susirietusį vyrą. Jei tai pasitaiko vyriškiui, tai jo būsimoji žmona bus laiba, aukšta arba stora, mažiukė - kaip ir ištrauktas šiaudelis. Vedusieji iš šiaudo išvaizdos taip pat gali nuspėti ateinančių metų laimę. Plonas šiaudelis reiškia susiplojusią, tuščią piniginę, "liesus " metus, o storas - turtingus metus, pilną piniginę. Jei ištekėjusi moteris ištraukia šiaudelį, kurio vidurys sustorėjęs, tai ateinančiais metais susilauks vaikelio.
Tebesėdint prie stalo, daromi ir kiti būrimai. Pvz.:paimamos trys lėkštės; po viena padedamas raktas, po antra žiedas, o po trečia - pinigas. Lėkštės sumaišomos ir reikia vieną pasirinkti. Žiedas yra meilė, vedybos; raktas reiškia šeimininkavimą savo bute arba namuose, o pinigas - turtingus ateinančius metus. Suglamžomas popieriaus lapas, padedamas ant lėkštės ar lentelės ir žiūrima į jo šešėlį ant sienos. Pirmoji mintis yra lemiama. Jei pamatai kokią susisiekimo priemonę, daug keliausi ateinančiais metais; namą ar pastatą - kelsiesi į naują vietą; gėlę ar kokį augalą - laukia vedybos; lopšį - susilauksi naujo šeimos nario; karstą ar degančią žvakę - mirsi. Panašūs būrimai daromi su ištirpytu vašku, supilant jį į šaltą vandenį ir žiūrint į jo šešėlį ant sienos.
Atsikėlus nuo kūčių stalo, maistas paliekamas per naktį. Mirusiųjų giminių ir artimųjų vėlės ateis naktį namų aplankyti ir pasivaišinti. Buvo tikima, kad Jėzus išleidžia visas vėles į žemę aplankyti savųjų. Būtų gėda, jeigu apsilankiusios vėlės turėtų grįžti atgal nepavaišintos. Žinoma, Lietuvoje žiemos metu tai buvo lengva padaryti, nes šaltoje patalpoje maistas nesugesdavo. Jeigu norime šio papročio laikytis šiltesnio klimato kraštuose arba kambaryje, kuris žiemos metu yra gerai apšildomas, palikime nakčiai ant stalo tik tokius patiekalus, kurie negenda, o kitus padėkime į šaldytuvą.
Liaudis tikėjo, kad Kūčių naktis yra stebuklinga: ne tik galima sužinoti apie savo ateitį įvairiais būrimais ir apeigomis, bet visa gamta jaučia tos nakties svarbumą. Kūčių naktį, lygiai 12 val, visi gyvuliai gali kalbėti žmonių kalba. Tik yra labai pavojinga jų pokalbių klausytis, nes gali išgirsti savo mirties dieną. Pačiame vidurnaktį visas vanduo pavirsta vynu, tik reikia pataikyti atitinkamą momentą - jis būna labai trumpas. Jeigu Kūčių naktį dangus giedras, žvaigždėtas, tai bus geri metai. Kūčių vakarą taip pat negalima gulti nepasimeldus, nes visus metus kamuos baisūs sapnai.
Po vakarienės mergaitės pašluoja trobą, supila sąšlavas į prijuostę, nuneša į kryžkelę ir iškrečia.. Tada stovi ir klausosi: iš kurio krašto šunes loja - iš tos pusės gaus sau vyrą
Atsisėdusi nugara į duris, per galvą meta batą: jei batas nukrinta smaigaliu atsuktu į duris, tais metais teks iš namų išeiti (pvz., ištekėti, išvažiuoti toli į mokyklą; vyras - į kariuomenę, į tolimą tarnybą ir pan.). Jeigu bato kulnis į duris, tai liksi pas tėvus.
Surenka troboje esančių batus, sudeda į krūvą, o paskui vieną paskui kitą deda eile link durų. Kieno batas atsiremia į duris, tas pirmasis išeis iš namų (kai kur sakoma, kad pirmasis mirs).
Norint pamatyti savo ateitį, reikia po kūčių vakarienės nueiti į tuščią kambarį, pastatyti veidrodį, kad atsiremtų į duris ir, pasilenkus per tarpkojį, žiūrėti į veidrodį - pamatysi būsimą vyrą arba žmoną.
Reikia pilnos stiklinės vandens, auksinio vestuvinio žiedo, veidrodžio ir dviejų žvakių. Visa turi būti padėta ant baltos staltiesės. Į stiklinę įmesti vestuvinį žiedą, uždegti žvakes ir pastatyti iš abiejų veidrodžio šonų. Atsisėdus prieš veidrodį, imti pirštais iš stiklinės žiedą ir vėl panardinti į vandenį. Tai padaryti tris kartus. Trečią kartą, žiedą išėmus iš vandens, žiūrėti pro jo vidurį į veidrodį - gali pamatyti savo ateitį arba vyrą, už kurio ištekėsi.
Į šalto vandens stiklinę įlašinti kelis lašus vaško nuo pašventintos žvakės. Vandenį pastatyti prie lovos. Tą naktį susapnuosi savo būsimąjį arba būsimąją.
Paimti dubenį vandens ir 12 lapelių su įrašytais vyrų vardais. Lapelius pritvirtinti prie dubens kraštų taip, kad vienas šonas būtų nusviręs virš vandens (galima juos prilipdyti gabalėliu pašildyto, minkšto vaško). Nedidelį žvakigalį įsprausti į bulvės arba ropės griežinėlį, uždegti ir paleisti ant vandens plūduriuoti. Vandenį reikia atsargiai pamaišyti pirštu, kad žvakė plauktų. Prie kurio popierėlio priplauks ir uždegs, tai tokiu vardu bus tavo vyras. Galima ant lapelių surašyti ir klausimus apie ateinančius metus, bet atsakymai tegali būti "taip" arba "ne". Kurį lapelį žvakė uždegs, arba prie kurio bent priplauks, tai tie dalykai išsipildys.
Paprasčiausias būrimas yra skaičiavimas poromis. Galima skaičiuoti sausus šližikus, degtukus, žirnius, malkas prie židinio, saldainius ir t.t. Jeigu išeina pora, bus vestuvės ateinančiais metais.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
))))))))))))))
