Yyy, tuos kapinių vagius, andreika
Mano žodyne net nėra žodžių jiems apibūdinti..!
O į kapus taip, einam, kada norim, kada pasiilgstam, kai reikia aptvarkyti kapą.Paprastą dieną dar geriau- tylu, ramu, medžiai ošia. Ir tyla tokia ypatinga atrodo, gal kad kapinėse esi, nežinau..
Neseniai grįžau. Gyvas skruzdėlynas. Žvakių jūros, gėlės, besišnekučiuojantys giminės, kaimynai prie kapelių. Kitur po vieną berymantys.Judėjimas nesvietiškas- gerą galą reikėjo kulniuot, nes neįmanoma privažiuoti, o jei ir privažiuosi, nebeišlysi.
Visur gražu, tvarkinga - net lapai kruopščiai nurinkti, nors jų pilni medžiai ir tie pastoviai vienas po kito byra.
Reikėjo rast vieną kapą, o aš jo neradau. Įdomu, ką tokiais atvejais reikia daryti?!
Andrie, čia iš seno jau, kad ta diena . Man dar močiutė kadais yra sakiusi, kad per metus yra kelios dienos, kada vėlės išeina pasivaikščioti, susitikti su gyvaisiais, dabar, lapkritį,dar- lyg birželio mėnesį, nepamenu jau, yra dar ir kitos ar ne dvi datos..Po lapkričio pirmos paprastai pasibaigia kapų prižiūrėjimo sezonas iki pavasario.Ilgas laikas iki pavasario. Gal taip?