Oj, gražus pasakojimas, panda.Yra ir dar vienas variantas.Irgi labai gražus...
Ten pasaka apie studentą , kuris augino rožę išpuikusiai mylimajai, o paukstis jam padėjo. Studentas neturėjo pinigų, o gėlė neskubėjo pražydėti.Tai buvo maža, pilka lakštingala.Ji giedojo krūtinę prispaudus prie rožės spyglio tol, kol visas jos mažo kūnelio kraujas sutekėjo į gėlę, ir ji tapo raudona.Ir čiulbėjo, čiulbėjo, kol giesmelė nutilo. Kuo labiau glaudė krūtinę prie gėlės spyglio, kuo skardžiau giedojo, tuo vis labiau raudo rožės žiedas. reikėjo skubėti, rytas buvo jau visai arti.
Negyvas kūnelis nukrito į žolę...
O išpuikusi mergina, gavusi iš kažko didelę puokštę pirktinių rožių, linksma juokavo, net nepastebėjo studento atneštos gėlės..., kuri nuvyto pamesta.
Tai mano anglų kalbos valstybiniam egzaminui skirta pasaka, kurią reikėjo apdoroti
Kažkuo vėl į undinėlę užneša:tai buvo liūdna pasaka, ponai..