Matai aš į marikonus nelabai dairiausi. Bet šiaip visi gi jie už užsieniečių ženoti, tikras amerikosas tai indėnas, bet čia jau filosofija. Šiaip kas į ką žiūri. Nesupyk, bet kažkaip susidaro įspūdis, kad esi iš tos kategorijos moterų (kelias taip pat tokias pažystu), kur nori kad vyras ją aprūpintų viskuo, o ji gyventų jo globojama. Aš visai kitoks žmogus. Šeimoje nemanau, kad jis vienas turi dirbti, ir man net garbė jei aš sugebu už savajį vyra uždirbti daugiau, tada aš niekada nesulauksiu priekaištų, jei man reikės pinigų, man nereikės klenčinti iš nieko. Gal man kitaip nes manasis lietuvis. Bet aš dirbu darbe, grįžtu namo, darau kaip ir visos moterys valgyti, dar lekiu kitą kartą pas senelius tėvus, kad ir jiems padėčiau su namų tvarkymu, ar maisto gaminimu. Vakarais dar prisėdu prie kompo padirbėti. Kai atvažiavau į Ameriką dar jauna buvau, bet vėliau reikėjo mokintis, tam reikėjo pinigų ir nemažų. Net iš tėvų gėda buvo prašyti, nors jie tada neblogai uždirbdavo. Aš norėjau būt savarankiška. Dirbau kur papuolė, stengiausi, verčiausi per galvą, kad pabaigti mokslus. O jei žiūrėsi kas tau padės pas daktarus, ką jis Tau duos. Man tik klausimas toks pasistoja - už ką jis Tau turi duoti viską. Jei ištekėsi už jo, jei dėsit uždirbtus kartu pinigus į krūvą, galėsi tada reikalauti savo dalies. O jei išplauni jo kelnias ar padarai valgyti, nepamiršk kiek Tau kainuotų išsinuomoti butą. Kiek žinau Teksase nekilnojamo turto nuomos kainos tiesiog kosminės. Tavęs nekaltinu, mes čia tiesiog diskutuojam, tad manau neturėsi ant manęs piktumo. Faina būtų kada chate susitikti ir pasikalbėti apie viską... Su pagarba,...
|