Baisu, pagyvenus Amerikoje, supratau, kad ten ko gero genetiskai modifikuotas maistas vyrus paverte i impotentus ir diabetikus. Dar jie turi kazkoki DRS kompleksa, kuris pasireiskia nuotaiku kaita, o tai reiskai, kad kartais jie sukalbami, bet kartais tokie agresyvus, kad gali ir i galva duoti. Na, o baisiausia, kad jie is tolo bijo tureti vaiku. Na , as maniau, kad tokiai charakteristika tinka tik issiskyrusiems (anot ju paciu, zmonu apgautiems ir galutinai praeitu santuoku vaiku alimentu ismelztiems) vyrams.
Teko "pasivaikscioti" po ivairius amerikieciu pazinciu saitus , ir deja, nusivilti, kad net ir ne karto nevede ir vaiku neturintys vyrai, nenori susiristi seimyniniais saitais. Jiems reikia tik tarnaites ir suguloves. O kur atsakomybe ir noras tureti nors viena vaika?
Amerikonai- komforto vergai. Tik kokio? Baime prarasti savo santaupas , veliau atsigrezia i juos pacius: ateina laikas kai nebera kam net vandens stiklines paduoti (na, geriausiu atveju, tokie , zinoma, bus isvezti i seneliu namus).
Nezinau, tik kam jie tada dar skelbiasi tuose saituose. Bet gal as neteisi, gal yra ir kitokiu? Bent man neteko sutikti. Prasyciau atsiliepti tuos ir tas, kurie sutiko normaliu amerikonu moteru ir vyru, ir dabar kartu auginasi vaikucius.

Tu labai įdomei sprendi. Sutikai kažkokį budulį ir kabini ant visų etiketę. Nu jie kitoki kaip Lietuvoj bet ant visų nereikia sakyti, tuo labiau kad gyveni Meksikietiškoje valstijoje

Galbut del to ,kad meksikietiskoj valstijoj gyvenu , nezinau, bet ir po saitus paklaudziojus panasi nuomone susidaro. Ar tu sutikai kada normalu amerikona (turiu omeny vyra 40+), kuris nebijotu uzsienietes arba ir is viso, moters? Jei taip, tai pasidalink savo ispudziais. As parasiau su kuo susiduriau as, o tu papasakokok, su kuo tu.

Matai aš į marikonus nelabai dairiausi. Bet šiaip visi gi jie už užsieniečių ženoti, tikras amerikosas tai indėnas, bet čia jau filosofija. Šiaip kas į ką žiūri. Nesupyk, bet kažkaip susidaro įspūdis, kad esi iš tos kategorijos moterų (kelias taip pat tokias pažystu), kur nori kad vyras ją aprūpintų viskuo, o ji gyventų jo globojama. Aš visai kitoks žmogus. Šeimoje nemanau, kad jis vienas turi dirbti, ir man net garbė jei aš sugebu už savajį vyra uždirbti daugiau, tada aš niekada nesulauksiu priekaištų, jei man reikės pinigų, man nereikės klenčinti iš nieko. Gal man kitaip nes manasis lietuvis. Bet aš dirbu darbe, grįžtu namo, darau kaip ir visos moterys valgyti, dar lekiu kitą kartą pas senelius tėvus, kad ir jiems padėčiau su namų tvarkymu, ar maisto gaminimu. Vakarais dar prisėdu prie kompo padirbėti.
Kai atvažiavau į Ameriką dar jauna buvau, bet vėliau reikėjo mokintis, tam reikėjo pinigų ir nemažų. Net iš tėvų gėda buvo prašyti, nors jie tada neblogai uždirbdavo. Aš norėjau būt savarankiška. Dirbau kur papuolė, stengiausi, verčiausi per galvą, kad pabaigti mokslus. O jei žiūrėsi kas tau padės pas daktarus, ką jis Tau duos. Man tik klausimas toks pasistoja - už ką jis Tau turi duoti viską. Jei ištekėsi už jo, jei dėsit uždirbtus kartu pinigus į krūvą, galėsi tada reikalauti savo dalies. O jei išplauni jo kelnias ar padarai valgyti, nepamiršk kiek Tau kainuotų išsinuomoti butą. Kiek žinau Teksase nekilnojamo turto nuomos kainos tiesiog kosminės. Tavęs nekaltinu, mes čia tiesiog diskutuojam, tad manau neturėsi ant manęs piktumo. Faina būtų kada chate susitikti ir pasikalbėti apie viską...
Su pagarba,...

nors viena pasake ...