Aš nenoriu dalintis
Galiu dalintis daiktais. Galiu viską išdalinti, man negaila nieko, jei to labiau reikia kitam. Užjaučiu silpnesnius už save, užjaučiu vargstančius, užjaučiu artimus. Ir visai svetimus. Bet nemoku dalintis žmogumi, kuris man rūpi. Mane iš proto varo jo rodomas dėmesys kitoms. Tegul tai tik nekaltas flirtas, bet...man tai nepatinka.
Kas tai? Paprasčiausias egoizmas?
Ar kažkas rimčiau?


Shia tema perneshiau ish kito forumo, nes ten buvo labai idomiu pasisakymu... Idomu, ka manote jus?

beje..pati manau.. mm..as galvoju, kad jeigu sutinki savo zmogu, tai ir noras paanalizuoti situacija... issakyti tai, kas taves neramina, bus suprastas teisingai.... Bent as stengiuosi kalbetis apie viska, kas kelia nerima ir dziaugiuosi, kai nebegama nuo tokiu diskusiju, paaiskinamas poziuris.... Bent man svarbiausia suprasti, kodel zmogus vienaip ar kitaip elgesi, kokie jo motyvai, kaip pats aiskina situacija..... Ir tada jau ziuriu, priimtina man tai, ar ne...

Padukele.>>tave jau pavasaris veikia;))))) kuo daugiau spardysies tuo daugiau kels nosyte:)))

as ir nelabai megstu dalintis bet kai labai reikia tenka dalintis

Nu nu ir kas gi čia ta nosyte kels

Padukele;)))))))))))))))))))) nee...niu ko cia pavydeti....jei myli tai nereikia bijoti.....svarbiausiai reikia pasitiketi:)

Taip, reikia pasitiketi. taciau net kai myli ir pasitiki, vis tiek ima siutas net ir del nekalto flirto. As manau, kad jeigu esi absoliuciai ramus ir visiskai del nieko nepavydi, tai tas zmogus tiek tau ir terupi....