Na, mielieji, turbut mus visus be isimties uzklumpa liudesys. Taigi pasidalinkime receptais, kaip ji nugaleti Ką Jus darote, kad nugaletume ikyru sloguti, kuris kartais atsiranda visai be priezasties... Gal Jums gelbsti muzika, gal saldumynai ar dar kas nors... Gal ta priezastis slypi kazkur gilumoje ir jos nesuprantame arba nenorime suprasti..... Tiesiog buna, kad norime pabuti vieni, bet nera kur pabegti...... Kartais norisi pabegti nuo saves, bet tai neimanoma...
Pasidalinkite... savo mintimis....

"Tu liudet nebijok,tu liudet nebijok,nebijok liudet,
nes tiktai liudesy,nes tiktai liudesy-sielos dziaugsmas..."[dainuoju ]

Pagrindinis vaistas nuo liudesio - iseiti pasivaikscioti i miesta. Siaip padeda pasivalkiojimas po parduotuves ir pinigu palaidymas - tik paskui sazine pradeda grauzti, tad nerekomenduotinas budas Kartais tiesiog banalaus filmo ar laidos paziurejimas per tv. Paskambinimas kam nors [pvz., mamai ]. O siaip paskutiniu metu nelabai kamuoja liudesys - tikriausiai neturiu per daug laiko liudeti... bet vis tiek kartais jis mane aplanko, tad jeigu jis nesitesia ilgiau nei puse dienos, tai ir paliudziu, nes kartais paliudeti yra visai sveika, kad labiau ivertintum ta laika, kai neliudna O ir siaip dusia issivalo...

geriausia susiskambinti su draugais ir pazaisti monopoli, arba tiesiog snekuciuotis ir gerti silta arbata, juk dabar tokia ziema...

TIKRASIS LIUDESYS TYLEJIMAS, KAI NIEKAS NEZINO KAIP KENCIA TAVO SEILA...

Is ties, liudesy savyje uzdaryti, tai asmenys kuriu durys buna kruvinesnis uz pati krauja...
Musu veide gal ir daugumos, sviecia sypsena, jo paklausus, ar tu laimingas, jis nedrys tau prisipazinti, kad jame taip liudna, kad norisi staugti is vienatves skausmo...bet jis vis tiek gyvena su veide sypsena, slepdamas tikraja tiesa...

Su skausmu sirdyje ir sypsena lupose manau sunkiau gyventi nei gyventi atvirai rodant savo skausma... taciau toks gyvenimas uzkerta kelia ta skausma sumazinti - turiu galvoje, kad kiti zmones padetu ta skausma bent kiek sumazinti - juk kartais reikia tik kad kas nors isklausytu. Zinoma, jeigu skausmas senas ir gilus, tai tik vienkartinis issikalbejimas, manau, nepades, reikes kazko daugiau.

.....manau viskas praeina, nieko nera amzino. Zinoma, nesneku apie tuos giliai depresuojancius zmones, su jais sunkiau ir jiems patiems zymiai sunkiau, jei patys to net nepripazista, jiems tai uztrunka zymiai ilgiau.... Ateina blogas- ateina geras laikas....

Na apie depresija sergancius cia jau kita ir subtili tema... P liudesys ateina ir praeina, tik vat skiriasi tas laikas tarp jo pasivaiksciojimu