Asha o kas pagal tave yra dvasingas gyvenimas ? Kitas klausimas ar tai taisyklė, kad turtingas (pasiturintis) žmogus būtinai turės nedvasingą šeimą, neturtingas - dvasingą? Ir ar apskritai pagal tave tai dėsnis - kuo mažiau materialumo (na tiesiog ir sakykim pinigų) šeimoje, tuo būtinai dvasingesnis gyvenimas ir atvirkščiai ? Tik norėčiau išties atviros ir nuoširdžios tavo nuomonės, o ne kokios nors poezijos

asha: "Geras klausimas iškyla- kas svarbiau, materialumas ar dvasinės dovanos šeimoje ?"

Žiūrint ką tais simboliais vadini, mano manymu turi būti pusiausvyra tarp materialumo ir 'dvasiškumo' (va šitas simbolis tai labai plačiai interpretuojamas, todėl galima nesuprast vieni kitų). Nes kai viskas susieta tik į pinigus, tu netenki šeimos meilės, šventovės, kurioj atsigauni ir t.t., bet jei viskas susieta į kažkokius skambius šūkius ir poeziją, piktybiškai negalvojant visai apie pinigus ir savo šeimos kažkokį komfortą (aš nekalbu apie didelį namą su baseinu ), tai man atrodo tas dvasiškumas ilgainiui per pašalinius nemalonius pojūčius taip pat ima griūti.

O šiaip pagal mane reikia tiesiog gyvenime pasirinkt svarbbiausią ašį apie kurią klijuosi visa kita, kaip ir Irmai seniau sakiau, kažkam tai bus šeima, kažkam karjera ir nei vienas variantas nėra blogas, tiesiog reikia gyvent taip, kad gyvenime jaustais kuo laimingesnis ir taip, kad tavo laimės siekimas, jokiais būdais netaptų kitų laimės siekimo trukdžiu

Tu baisiai provokuoji ant atsakymo -per dieną 3 kartus lupt ir vieną kartą valgyt duoti.. Tiek žmonai, tiek vaikams, ar priešingai?

Dvasingumo nepadėsi ant lekštutės ir iš visų pusių nepažiūrėsi..Tai vertybių visuma žmogaus viduje, su kuriom vaikas dalijas su tėvais, broliais, seserimis, aplinkiniais. Neįsikimbu į vieną variantą, variacijų kiek tik nori realybėje.Todėl ir žmonių- marga , kaip genių.
O dėl klausimo:"Kuo mažiau materialumo, tuo dvasingesnis gyvenimas, ar atvirkščiai?"- manau, kad dideli pinigai ir turtai gadina žmogų. Jų reikia tiek, kad pakaktų gyventi, pakeliauti, tenkinti poreikius..Ir nereikia neigti šito bent jau man, nes neįtikinsi...Požiūris iš aukšto į kitus žmones, dažna tuštybė ir "miesšioniškumas", net akiplėšiškumas būdingas būtent tam luomui, pridėjus dar gebėjimą gražiai pakalbėti apie dvasines vertybes...Taip, mano nuomonė ir yra tokia, geriau..materialumo mažiau, daugiau vietos skiriant vidinėms vertybėms.Nes tokia mano patirtis. Bet mano nuomonė nėra dogma ar taisyklė, kiti žmonės turi kitokią patirtį ir sakys kitaip.Ir tai gerai. Kaip tik šovė galvon pavyzdys apie Dovydą, berods, kuris išmetė savo vienintelį materialų daiktą- puodelį, sakydamas:"O kam man jis? Atsigersiu rieškučiomis"..Pagal asociacijas aš jo pusėje.
O dėl poezijos ką sakei - verta įsigilinti,interpretuoti, ten žmogiškoji patirtis..Kad ir Kučinsko atliekama dainą "Baladė apie medžius", kaip tik apie vaikus ..(taip staigiai...čia pavyzdys, yra juk ir geresnių)

Norėjai mano nuomonės, tai ji tokia..
Manyje jau taip surėdyta:Per kančias į žvaigždes..(gal per stipriai čia, kokios žvaigždės??, bet kažkas taip) Mdass.
Šiaip savo nuomonę jau buvau pasakius, tai atsispindi ir mano kituose pasisakymuose..

Ir tai ne paskutinės mintys, jų dar turiu

Nelabai supratau ar aš savo klausimais kaip nors įžeidžiau, nes iš atsakymų kažkaip pasirodė, jog lyg ir piktokai atsakai į kažką . Mano klausimai buvo tikrai rimtai užduoti, be jokių poteksčių. Beje klausime "Kuo mažiau materialumo, tuo dvasingesnis gyvenimas, ar atvirkščiai?" turėjo, kaip pats minėjau, būti ne "ar" o "ir", nes "ar" pakeičia klausimo prasmę (jei pilnas klausimas tai turėjo būti: Kuo mažiau materialumo, tuo dvasingesnis gyvenimas, kuo daugiau dvasingumo tuo gyvenimas ne toks išoriškai turtingas, ar tai taisyklė?)

Man atrodo, kad visada vargšai smerks (iš juodo pavydo) "turčius" kaip bedvasius, neva ne tokius dvasingus kaip jie, o turtuoliai vargšus kaip neva nieko neuprantančius "mužikus" (kaip tu kad ir sakei iš nesveikos didybės ir savęs iškėlimo), gaila jei tau pasirodė, kad aš palaikau kurią nors iš šitų abiejų kvailų pusių, tikiuosi ir tu nepalaikai?



Tikiuosi šitą sakei tiesiog dėl nesusipratimo kuris gavos, o ne dėl to kad taip ištiesų apie mane manai (neabejoju, kad taikai mano požiūriui, tokiam kaip tu jį įsivaizduoji) . Visiškai pripažįstu, kad turiu blogą steriotipą apie kaimo žmones, apie ką kalbėjom kitoj temoj (ir į ką beje anksčiau neatkreipdavau dėmesio, nes matyt nepasiitaikė proga), bet pripažįstu jo buvimą ir bandau atsikratyti (steriotipo), o tu juk iš kaimo ir aš į tave tikrai nežiūriu kitaip, netgi atvirkščiai geriau nei į daugumą kitų pašnekovų akivaizdžių "miesčionių" (žinoma yra vis tik kirbantis įsitikinimas, kad tu tiesiog reta išimtis iš dėsnio ) . Beje net įdomu kas kaltas dėl tokio mano požiūrio, nes su tėvais tokia tema susiginčinčiau dar labiau ir jie tai tikrai stotų į tą "geriečių" kaimiečių ir vargšų pusę . Greičiausiai bendras steriotipas

P.S. Nesupratau pirmo tavo klausimo, kodėl jis užduotas, kokia jo pagrindinė mintis (tik rodos kažką bandoma mesti mano daržan )

Pralinksminai.. Ir nuo tos minties , kad gal įžeidei, matyt viską tu man čia sumakalavai.. ir apvertei aukštyn kojom.. Taigi rimtai ir stengiausi atsakyti, svarbiausia, be jokių asmeniškumų.. Kodėl tu taip pagalvojai? Gal kartais norint pasakyti daug, tekstas tampa kaip styga, bijant paleisti mintį?

Tai supratau, Drs, galima sakyti, pažįstu tave pagal bendravimo stilių..Ne saldainis esi, ale...pašnekovas geras.. Potekstes įžvelgčiau, tą sugebu..Praktikos tokiems dalykams turiu Užuodžiu kaip šuo, tik ant apgaulės kartais pakimbu.. Viskas gerai, Drs, nesusikalbėjome truputį..Tuoj išsilyginsim..

Drs, taip aštriai ir kategoriškai aš negalvoju, truputį užapvalinu kampus.Gal atsitraukim nuo kraštų šiek tiek. Tokių požiūrių yra, žinoma,ir tokių dalykų, kaip ir tu, nepalaikau, tai kvaila, tačiau pati priešprieša yra, nes pati visuomenė susidariusi taip, kad kieno pinigai, to ir maršas.Yra ir "mužikų", ir pavadintų nepelnytai"mužikais", yra ir aukštuomenės (kaip sakoma dabar) "tuščių avilių", o vaidinančių, kad pilni.. Iš čia ir išplaukė mintis apie dvasios ubagus..Tikiu, kad yra turtuolių, kurie išvis nesididžiuoja savo turtais, užsiima labdara vaikų namams, ar ką sugalvoja. Tačiau tokių juk vienetai..

Vat čia ir vėl gal susivėlėm?Nebežinau... "Miesčioniškumas" nereiškia "miestietis", jokiu būdu..Į šį žodį sugrūdu viską:tuštybę, banalybę, snobizmą, maivymąsi,garbinimo troškimą,- visą "fyfizmą".Gal neteisi esu, gal padės man Undinės Nasvytytės žodžiai: "Prisimenu vieną svarbų motinos bruožą, kurį turi turėti aukštuomenės žmogus – niekada neprašyti ištiesus ranką, bet stengtis kuo daugiau duoti. Jei esi godus materialinėms vertybėms, gali atsitikti taip, kad visko neteksi. Tačiau prarasti turtus nėra taip baisu, kaip netekti orumo. Dabartinės visuomenė atstovai paniškai bijo netekti svarbių postų. Jie suvokia, kad praradę pareigas, neteks ir aplinkinių pagarbos, dėmesio, garbinimo. Dėl tokios ateities jie puola į neviltį, todėl visais įmanomais būdais saugo svarbias pareigas...
Stebėdama šiandien aukštuomenę esu linkusi manyti, kad jos dar nėra, tačiau sėkmingai gyvuoja miesčioniškumas. Manoma, kad pinigai ir aukštos pareigos suteikia galimybę vadintis aukštuomenės atstovu. Tačiau taip nėra. Jeigu moki skaityti ir rašyti, dar nereiškia, kad esi mokslininkas. Tikroji aukštuomenė galbūt išaugs iš mūsų vaikaičių."
Kaimietis , kaip ir miestietis,lygiai tokia pat dalimi gali būti "miesčionis", Drs. Na, o nusistovėję stereotipai lūžta ir dūžta, nereikia tam pastangų, tai įvyksta savaime dėkingų situacijų pagalba, kai stebi kritiškai pasaulį, žmones ir juos vertini
Tikrai ne, tai buvo pokštas, pokštas skirtas įvertinti mano nekonkretumui, kad pasakiau "su vandenėliu" ir prašai tiesaus atsakymo, be poetinių bla bla..
Atrodo, kad kažkiek nuklydome,Drs, bet tai išėjo į naudą abiems, manau..

Aha, manau, nepavojinga iškrova .

prikalbėjot daug čia teks viską tuoj skaityt, o dabar noriu, kad man vieną dalyką kas nors paaiškintu
taigi nesupratau, ką norėjai pasakyti apie šeimos planavimą:

kaip suprasti "pametinukai" ir kaip to išvengti, beje, kaip tai įtakoja tai, jog vaikai gimsta atsparesni ir tvirtesni?

Na gimdomi praktiškai vienas po kito , metų skirtumo. Motinos organizmas vistiek nespėja taip greitai pilnai atsigaut, taip kad sekančiam vaikui tai ne į naudą

Vat Drs..ir paaiškino..labai tiksliai..