|
Moderatorius |
Užsiregistravo: 2006 Vasaris 9, 22:04 Pranešimai: 17969
|
Dėl daugiavaikių asocialių šeimų, kaip minėta, na, tarkim, kraštutinumas. Jiems ir byra vaikai lengviau, ir tai problemų problema..Galvos skausmas ne dėl vaikų, bet dėl tėvų..
Priešingai, šalia kaip tik turiu pavyzdį, kada šeimoje yra 8 vaikai- tvarkinga, švari, normali.Iš jų- 3 mokyklinio amžiaus..Abu tėvai dirba.Ir šiaip, gyvenvietėje daugiausiai trivaikės , keturvaikės šeimos .Ne pertekliuje, bet gyvena. Daug vyrų išvykę į užsienį (kas nera sveikintinas dalykas iš valstybės pusės)..Čia valstybė dėl demografinės padėties ir nesirūpindama šeimomis, yra stipriai prašovusi..Pirmiausia, prarado vidutinę klasę, kaip pagrindinį produkto kūrėją, vartotoją..Ir remti ar turi iš kur?
O dėl vaikų didesnio skaičiaus vėlgi "sauso" nieks neklauso..Su tuo sutinku, net labai..
Dabartinei situacijai esant, jei šeima augina 1 vaiką, kas išeina? Po kiek laiko susitinka du vienturčiai, irgi augina 1 vaiką.Ir t.t. Koks skaičius žmonių gyvens valstybėje po kiek tai metų ir kokia kalbėsis lietuviai, jei padėtis nesikeis? Na, čia plačiai užkabinau, bet tokios mintys kyla..
Radau įdomų Romo Kepežinsko straipsnį ta tema:
"Tai turėtų būti kompleksinis, ilgalaikis gausios tautinės šeimos formavimo planas, susidedantis iš kelių etapų vykdomų vienu metu: 1. Finansinis - ekonominis. Tai plano dalis nukreipta į vidutinės klasės formavimą, kuris galėtų vykti jau patikrintais būdais – daliniu paskolos būstui kompensavimu gimus vienam ir kiekvienam paskesniam vaikui. Taip būtų išvengta tikrai asocialių „šeimų” finansavimo bei šelpimo mokesčių mokėtojų pinigais, kadangi tokios „šeimos” tikrai neima paskolų būstui įsigyti. Šiuo metu siūlomas vienkartinės išmokos gimus vaikui padidinimas 250 Lt. yra juokingas – vaikas ne akvariumo žuvytė, ir , kaip žinia, būtent vidutinė klasė yra kuriančioji bet kurios tautos dalis. Taip pat reali galimybė remti gimstamumą – pajamų mokesčio dirbančiam tėvui bei motinai mažinimas gimus vienam, ir proporcingai kiekvienam paskesniam vaikui. Tai vėl įgalintų skatinti gimdyti būtent tikslinę tautos dalį, dirbančią ir mokančią mokesčius į valstybės biudžetą, išvengiant asocialų šelpimo, o galbūt taip dalį jų priverčiant imtis darbo (kas , aišku, mažai tikėtina). Lietuvos derybininkams neišsiderėjus (tiksliau - nesiderėjus) dėl sumažinto PVM taikymo vaikiškoms prekėms, valstybės reikalu turėtų būti kompensavimo sistemos sukūrimas šias prekes vartojančioms šeimoms – taip pat įmanoma per pajamų mokesčio mažinimą. 2. Sveikatos priežiūros. Šiuo metu egzistuojanti sveikatos priežiūros bazė, ypač susijusi su mūsų nagrinėjamu klausimu, yra apverktina. Vilniuje nėra normalių, vakarietiško lygio gimdymo namų, gerintina neišnešiotų bei kitų kūdikių priežiūra ir gydymas, neturėtų būti taupoma naujausių sveikatos priežiūros technologijų sąskaita. Dirbtinis apvaisinimas daugelyje valstybių jau tapęs norma, padedantis susilaukti vaikų daugeliui šeimų, Lietuvoje vis dar yra tabu. Autoriaus nuomone, toks dalykas turėtų būti Lietuvoje sunormintas ir įteisintas, turint omeny, kiek lietuviškų šeimų sumoka didelius pinigus užsienio laboratorijoms ir medikams, kad tik susilauktų vaikelio. 3. Įvaizdžio kūrimas. Šiame etape, manau, galėtų būti pasitelkti kad ir tokie , neabejotinai turintys didelį autoritetą jaunimo tarpe lietuviai, kaip Virgilijus Alekna bei Arvydas Sabonis – sportininkai garsinantys Lietuvą, sukūrę tautiškas šeimas bei turintys ne po vieną vaiką. Taip pat kai kurie muzikantai ir t.t. Autoritetų formuojama nuomonė, turėtų tikrai nemažą teigiamą įtaką tautinių šeimų kūrimuisi bei gausinimui. Šiame etape didžiausią vaidmenį turėtų žiniasklaida – šviečiamosios, gausias lietuviškas šeimas rodančios iš pozityvios pusės laidos bei straipsniai (greičiausiai – užsakomieji), galėtų turėti ilgalaikį teigiamą poveikį gimstamumo augimui. 4. Kultūrinis - šviečiamasis. Ko gero pati sunkiausia plano dalis, kadangi čia turėtų būti įjungta visa mokymo įstaigų grandinė (tik reformuota tautinės mokyklos pagrindu), sveikatos priežiūros įstaigos ir t.t. Turėtų būti nuo paauglystės diegiama pagarba motinystei bei tėvystei, aukštinama daugiavaikių šeimų tradicija, prižiūrima seksualinė jaunimo sveikata ir pan. Juolab, kad dar tik prieš penkiasdešimt metų, nemaža dalis mūsų tėvų kartos augo pakankamai gausiose lietuviškose šeimose (turiu omeny daugiau kaip du vaikus turinčias šeimas), taip, kad gausi šeima – ne dirbtinė ar visiškai nauja tradicija Lietuvoje, tiesiog jai reikalingas antrasis kvėpavimas, prie to galėtų prisidėti ir bažnyčia, nors ir praradusi buvusias pozicijas visuomeniniame gyvenime. Turi būti įdiegta efektyvi šviečiamoji – mokomoji nemokamų kursų jaunoms besilaukiančioms šeimoms sistema, kurių metu būtų reali galimybė šviesti jaunas šeimas ir tam tikrame ideologiniame lygmenyje – akcentas – tautinė šeima (tautiniai vaikų vardai, jiems diegiamos vertybės ir t.t.).
Be abejo, tai tikrai ne visos priemonės demografinei politikai vystyti, taip pat neatlikti ekonominiai skaičiavimai, kiek tokios priemonės galėtų kainuoti, ypač jas taikant ilgalaikei strategijai."
Apie tai ir daugiau, kaip tai daroma užsienio valstybėse, rasite čia:
http://www.tautairtevyne.lt/2007/01/31/ ... -garantas/
|
|