Neprisijungiau, o čia dar šis tas iš to straipsnio:

"Per ilgus metus mūsų visuomenėje paplito keistas stereotipas, jog daugiavaikė šeima tai: tėvas – alkoholikas, dirbantis prastai apmokamą neprestižinį darbą, motina – gyvenimo užguita, nesirūpinanti savo išvaizda, chalatą dėvinti namų šeimininkė, o aplink ją nuolat zuja krūva murzinų vaikų. Siaubinga, ar ne? O juk laužyti stereotipus yra be galo sunku. Tačiau reikia. Šis mitas labiausiai buvo paplitęs didmiesčiuose. Kaimuose didelės šeimos nuo seno buvo gerbiamos."

Bet, juk keistas steriotipas yra ir apie mažavaikes šeimas, jog tai karjeristų, materialistų, bedvasių žmonių sąjunga . Steriotipai tegul ir lieka steriotipais, bet pasirinkimas, turėtų priklausyti nuo paties žmogaus (jaunoj šeimoj, pradžioj nuo dviejų žmonių), o ne vėlgi nuo atvirkščiai išverstų, siūlomų naujų steriotipų.

"Tačiau ir neidealizuosime daugiavaikių šeimų, nes tai būtų dar vienas mitas."

Čia va jau labai protingai pasakyta, nereikia idealizuot ar smerkt pasirinkimo

Svečiau..Pas mus daugiavaikė- jau šeima, turinti 3 vaikus.
Teko domėtis, kodėl vyrauja paskutiniu metu teigiama nuomonė dėl mažo vaikų skaičiaus, ypač jaunimo tarpe.
Visgi kaltinamos tos pačios info priemonės, kurios parodo, daugiau aprašo idilišką gyvenimą tose šeimose, kur yra 1-2 vaikai..,o apie daugiavaikes formuojama nuomonė, kad tai asocialios šeimos, dažniausiai alkoholikų, apsileidėlių..
Bet paskutiniu metu susigriebta dėl staigiai krintančios demografinės padėties, jaunos šeimos nenori turėti daugiau vaikų, greit Lietuva taps senių šalimi..Nebėra pusiausvyros tarp gimstamumo ir mirštamumo..
Atskirai būtų galima aptarti ir kontracepcijos poveikį moters organizmui- daugiausia jos dėka saugomasi nuo nenumatyto nėštumo..


O dėl minties , kada vienas sutuoktinių iš daugiavaikės, o kitas- iš mažavaikės, tau pritariu, svečiau, reiktų nuomonių.. Aliooo!Atsiliepkite:))


P.S. Manau tokiose šeimose vyks ir vyksta derybos, kiek vaikų turėti..

Tą ir turėjau galvoj sakydamas iki 3 vaikų, kad max 2 yra mažavaikės . Na šiaip 3-4 tai sakyčiau ta daugiavaikiškumo norma, o 5 ir daugiau tai jau laaabai didelė šeima (man asmeniškai atrodo per labai) . Dar norėjau pasakyt, kad iš aplinkui gyvenančių šeimų yra dvi daugiavaikės, atsitiktinumas ar ne, abi asocialios , tiesa vieno iš geriausių draugų, šeima (na dar ne jo paties, bet ta "laikinoji" ) irgi didelė, nors visiškai normali, bet man jų tarpusavio santykiai nelabai patinka, aš nenorėčiau tikrai taip gyvent

As asmeniskai pazystu viena daugiavaike seima, asocialia ... ten pati motina nesuskaiciuoja kiek prigimde... ir nuo ko,gal 10? Bet cia jau krastutinumai. Tos "motinos-didvyres" dukra pagimdziusi paliko savo sunu mamai..

Siais laikais tureti daugiau nei 3 vaikus yra prabanga, tuo labiau atsizvelkim i skyrybu skaiciu. Manau seimos dabar nesijaucia taip saugiai ir stabiliai, kad galetu gimdyti daugiau nei 1 vaika. Cia jau musu valstybes nuopelnas ...

Tiesa aš kai sakau apie tas aplinkui gyvenančias šeimas tai turėjau galvoje tas per daugiavaikes , kur skaičius viršija 5 vaikus. O red_line labai teisingai sako, kad dabar esant tokiom "klibančiom" ir silpnom šeimom ypač rizikinga .

Šiaip tai posakis ne apie tai, kad vienas augdamas vaikas pasiunta, o apie tai, kad vienas namuose paliktas sugeba ir sienas apšikt (tiesą sakant, iš kai kieno pažįstamų žinau, kad net ir lubas, norit tikėkit, norit - ne)

O šiaip, vieno vaiko per mažai, norit tikėkit, norit - ne Dar daugiau, visi pažįstami, turintys du vaikus, sutartinai teigia, kad du vaikus auginti lengviau

Dėl daugiavaikių asocialių šeimų, kaip minėta, na, tarkim, kraštutinumas. Jiems ir byra vaikai lengviau, ir tai problemų problema..Galvos skausmas ne dėl vaikų, bet dėl tėvų..
Priešingai, šalia kaip tik turiu pavyzdį, kada šeimoje yra 8 vaikai- tvarkinga, švari, normali.Iš jų- 3 mokyklinio amžiaus..Abu tėvai dirba.Ir šiaip, gyvenvietėje daugiausiai trivaikės , keturvaikės šeimos .Ne pertekliuje, bet gyvena. Daug vyrų išvykę į užsienį (kas nera sveikintinas dalykas iš valstybės pusės)..Čia valstybė dėl demografinės padėties ir nesirūpindama šeimomis, yra stipriai prašovusi..Pirmiausia, prarado vidutinę klasę, kaip pagrindinį produkto kūrėją, vartotoją..Ir remti ar turi iš kur?
O dėl vaikų didesnio skaičiaus vėlgi "sauso" nieks neklauso..Su tuo sutinku, net labai..
Dabartinei situacijai esant, jei šeima augina 1 vaiką, kas išeina? Po kiek laiko susitinka du vienturčiai, irgi augina 1 vaiką.Ir t.t. Koks skaičius žmonių gyvens valstybėje po kiek tai metų ir kokia kalbėsis lietuviai, jei padėtis nesikeis? Na, čia plačiai užkabinau, bet tokios mintys kyla..

Radau įdomų Romo Kepežinsko straipsnį ta tema:

"Tai turėtų būti kompleksinis, ilgalaikis gausios tautinės šeimos formavimo planas, susidedantis iš kelių etapų vykdomų vienu metu:
1. Finansinis - ekonominis. Tai plano dalis nukreipta į vidutinės klasės formavimą, kuris galėtų vykti jau patikrintais būdais – daliniu paskolos būstui kompensavimu gimus vienam ir kiekvienam paskesniam vaikui. Taip būtų išvengta tikrai asocialių „šeimų” finansavimo bei šelpimo mokesčių mokėtojų pinigais, kadangi tokios „šeimos” tikrai neima paskolų būstui įsigyti. Šiuo metu siūlomas vienkartinės išmokos gimus vaikui padidinimas 250 Lt. yra juokingas – vaikas ne akvariumo žuvytė, ir , kaip žinia, būtent vidutinė klasė yra kuriančioji bet kurios tautos dalis.
Taip pat reali galimybė remti gimstamumą – pajamų mokesčio dirbančiam tėvui bei motinai mažinimas gimus vienam, ir proporcingai kiekvienam paskesniam vaikui. Tai vėl įgalintų skatinti gimdyti būtent tikslinę tautos dalį, dirbančią ir mokančią mokesčius į valstybės biudžetą, išvengiant asocialų šelpimo, o galbūt taip dalį jų priverčiant imtis darbo (kas , aišku, mažai tikėtina).
Lietuvos derybininkams neišsiderėjus (tiksliau - nesiderėjus) dėl sumažinto PVM taikymo vaikiškoms prekėms, valstybės reikalu turėtų būti kompensavimo sistemos sukūrimas šias prekes vartojančioms šeimoms – taip pat įmanoma per pajamų mokesčio mažinimą.
2. Sveikatos priežiūros. Šiuo metu egzistuojanti sveikatos priežiūros bazė, ypač susijusi su mūsų nagrinėjamu klausimu, yra apverktina. Vilniuje nėra normalių, vakarietiško lygio gimdymo namų, gerintina neišnešiotų bei kitų kūdikių priežiūra ir gydymas, neturėtų būti taupoma naujausių sveikatos priežiūros technologijų sąskaita.
Dirbtinis apvaisinimas daugelyje valstybių jau tapęs norma, padedantis susilaukti vaikų daugeliui šeimų, Lietuvoje vis dar yra tabu. Autoriaus nuomone, toks dalykas turėtų būti Lietuvoje sunormintas ir įteisintas, turint omeny, kiek lietuviškų šeimų sumoka didelius pinigus užsienio laboratorijoms ir medikams, kad tik susilauktų vaikelio.
3. Įvaizdžio kūrimas. Šiame etape, manau, galėtų būti pasitelkti kad ir tokie , neabejotinai turintys didelį autoritetą jaunimo tarpe lietuviai, kaip Virgilijus Alekna bei Arvydas Sabonis – sportininkai garsinantys Lietuvą, sukūrę tautiškas šeimas bei turintys ne po vieną vaiką. Taip pat kai kurie muzikantai ir t.t. Autoritetų formuojama nuomonė, turėtų tikrai nemažą teigiamą įtaką tautinių šeimų kūrimuisi bei gausinimui. Šiame etape didžiausią vaidmenį turėtų žiniasklaida – šviečiamosios, gausias lietuviškas šeimas rodančios iš pozityvios pusės laidos bei straipsniai (greičiausiai – užsakomieji), galėtų turėti ilgalaikį teigiamą poveikį gimstamumo augimui.
4. Kultūrinis - šviečiamasis. Ko gero pati sunkiausia plano dalis, kadangi čia turėtų būti įjungta visa mokymo įstaigų grandinė (tik reformuota tautinės mokyklos pagrindu), sveikatos priežiūros įstaigos ir t.t. Turėtų būti nuo paauglystės diegiama pagarba motinystei bei tėvystei, aukštinama daugiavaikių šeimų tradicija, prižiūrima seksualinė jaunimo sveikata ir pan. Juolab, kad dar tik prieš penkiasdešimt metų, nemaža dalis mūsų tėvų kartos augo pakankamai gausiose lietuviškose šeimose (turiu omeny daugiau kaip du vaikus turinčias šeimas), taip, kad gausi šeima – ne dirbtinė ar visiškai nauja tradicija Lietuvoje, tiesiog jai reikalingas antrasis kvėpavimas, prie to galėtų prisidėti ir bažnyčia, nors ir praradusi buvusias pozicijas visuomeniniame gyvenime.
Turi būti įdiegta efektyvi šviečiamoji – mokomoji nemokamų kursų jaunoms besilaukiančioms šeimoms sistema, kurių metu būtų reali galimybė šviesti jaunas šeimas ir tam tikrame ideologiniame lygmenyje – akcentas – tautinė šeima (tautiniai vaikų vardai, jiems diegiamos vertybės ir t.t.).

Be abejo, tai tikrai ne visos priemonės demografinei politikai vystyti, taip pat neatlikti ekonominiai skaičiavimai, kiek tokios priemonės galėtų kainuoti, ypač jas taikant ilgalaikei strategijai."

Apie tai ir daugiau, kaip tai daroma užsienio valstybėse, rasite čia:

http://www.tautairtevyne.lt/2007/01/31/ ... -garantas/

cia kuria prasme lengviau - kad vyresnis jaunesni priziuri ir tevams lieka daugiau laiko sau ?:)