Ne jaunystės klaidos, o meilės vaisius...
)..Kiba suklysta kas ...ane?
Manau, kad kiekviena šeima turėtų būt nusistačiusi
paskatinimų ir bausmių skales..ir jomis saikingai manipuliuoti..
Šiaip kūdikis, ar vaikas , pabudęs iš miego, turėtų matyti linksmus tėvų veidus, būti linkasmai kalbinamas...Prie to vaikas greit pripranta,..juokiasi, krykštauja..O štai, padaręs ką negero ir pamatęs truputi surauktus tėvų antakius ar rūstesnį žvilgsnį, vaikas susimąsto- ką negerai padariau? Vėliau seka pokalbis..
...
Palaipsniui apibrėžiamas ratas "galima" "negalima"..Vaikas, žinodamas , kad gali būt baudžiamas, vengs ką pažeisti..Na, netekti kokio malonumo nei vienas nenori..Pvz., "nuplaukė" kinas..
Tačiau gyvenimas yra gyvenimas- dūžta kartais tvarka, nuostatos..Vieną dieną ėmė vaikas ir užsiožiavo..- liko nepatenkintas kažkoks jo noras.Esam matę parduotuvėj, kitur isterikuojančius vaikus..
Kaip elgtis tada? Kokia klaidą yra padariusi mama?
Lupt nesu gavusi..Bet mama, tėtis mokėjo taip pasakyti,..kad geriau būtų lupę..Nepatikdavo tos "mišios",..ale ką darysi..
Tik kažkodėl, kol tėvai matydavo, būdavo viskas gerai, o tik nusisukdavo...Kai pagalvoju šiandien- pati nežinau, iš kur tiek fantazijos rasdavosi..išdaigoms..