laikas.org, o kodėl nenori, kad jie būtų panašūs į tave? religingas esi, ar nenori to paties perduoti savo vaikams?
kažkaip manau, kad norėsiu, jog mano vaikų pomėgiai būtų arba vienodi, arba bent panašūs į mano- laisvalaikį galima lengvai leisti kartu

fanai, manau, tam tikslui skirti draugai ir pan. , o su vaikais kad ir kokie jie norės būti lengvai apsigludins skirtumai ir manau, laisvalaikis tik praturtės , kažkaip manau, ne tik kad vaikus gali išugdyt panašius į save, bet ir jie tave pakeičia

o negalima savo vaikų paversti tikrai draugais, ne tik vaikais?
tiesą sakant, tilsiai, jie irgi juk gali keisti tave, bet pomėgiai ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas juk liktų toks pats, manau

Net neabejojau, kad šito paklausi, nes dabar išplitęs tas šūkis "vaikai-draugai", na gražiai skamba, bet vaikai tai daugiau nei šiaip draugai , nežinau kaip paaiškint šią savo nuomonę

nė negirdėjau tokio šūkio : ))
manau, suprantu, ką norėjai pasakyt, bet tiesiog, ar negalima turėt kartu ir vaikų ir draugų? abiejų vienu metu?

Šis "šūkis" nešaukiamas , o gal reikėtų vadint kažkaip kitaip

O žinoma, kad galima turėt ir draugų ir vaikų, bet ne visi draugai - tavo vaikai

ne apie tai kalbėjau :]]]]
juk galima padaryti taip: tavo vaikai- tavo draugai (taipogi kartu reikia ir draugų- ne vaikų)

Atvirai pasakius fanas, aš nenoriu, kad mano vaikai išaugtų religingi
Apie pomėgius sutinku su tavim Mėgstu futbolą, mano aštuonmetis sūnus irgi juo žavisi; esu Lietuvos patriotas, jis irgi mes visus išdykavimus į šalį jei išgirs mūsiškį himną ir būtinai atsistos (nors to jo memokiau) ir t.t...
Bet aš ne visai apie pomėgius kalbėjau. Tiesiog, kai kurie mano nemalonūs charakterio bruožai atsispindi kai kada ir mano vaikuose. Ir tai būna labai nefaina Iš kitos pusės, būtent tada atsiranda paskata keistis