Klasiu Jūsų patarimo. Galvoju sukurti šeimą, teisingiau turiu pasiūlymą Tačiau viduje jaučiu didelę baimę. Ne, aš nebijau atsakomybės, nebijau nieko kas susiję su normalios šeimos gyvenimu. Bijau savo genų. Nežinau kas mano tikrieji tėvai. Nujaučiu, kad tai visiškai degradavę žmonės. Bijau genų. Kokie bus mano vaikai. Labai bijau, kad neatsigimtų mano palikuonys, nes tada negalėsiu sau atleisti, sugriausiu ne tik savo bet ir mane mylinčio žmogaus gyvenimą. Bijau paversti jį pragaru. Gal esu kvaila neišmanėlė, bet kiekvieną kartą kai mane paklausia kadagi mes... Aš nežinau ką pasakyti, ir gali atrodyti, kad aš to nenoriu, o aš tiesiog bijau....

Irmute, jei tavo genai būtų blogi, tai greičiausiai šitai jau pati ant savęs galėtum pastebėti - genų, pasireiškiančių kas antra karta arba persiduodančių per moterišką liniją, o pasireiškiančių vyriškoje - labai nedaug. Tuo tarpu asmeninės, dvasinės savybės - jos persiduoda ne per genus, o per auklėjimą. Jei linkėsi savo vaikui visko geriausio ir auginsi jį ne dėl savęs, o dėl jo - viskas bus gerai

vat sutinku su tractorium

ir jei su visokiom baimėm galvosi kurti šeimą... bus ne kas ... Jei abu tikrai norite bendro vaikelio, mylėsite jį dar negimusį... jis bus pats nuostabiausias vaikas.

Irmute:))))
Izvelgiu tavo atsakingumą...ir vertinu:) Tik nerimas sikart nereikalingas, gali buti rami:)))
Sveikinu..tave.....

Sveikint da anksti

Čia ne vien baimėje reikalas, nu dėl savęs bijau, kad nepasukčiau keliu bloguoju, bet tai save dar kolkas galiu kontroliuoti, o esu skaičiusi, kad galimi net išsigimimo atvejai. Žinoma kai žmogus neesi su tuom susidūręs tai ir naivu atrodo, gal ir kvaila. Bet visvien kažkaip negaliu apie tai ne galvoti.

Irmute..nera ..manau ko jaudintis..Jei butumei ..norejus ..jau butum..nuklydus bloguoju keliu..bet taip neatsitiko... Vadinasi taip ir nebus!!! ..O del apsigimimu... neverta kolkas apie tai mastyti..reikia visada galvoti..kad Tau bus viskas gerai... Ir vyk blogas mintis.. shalin.. Jos tau nedrauges