Taip, "Jie laimingi ir džiaugiasi dabartimi"... O po kurio laiko keiks viska kas buvo toje siandienineje dabartyje...
Siulau buti atsargiam su pradzia, kai jausmai dar neisiziebe. As gyvenime taip sugebejau islaviruoti. Ir nemanau, kad esu kazkoks genijus, paprasciausiai mane tokiem atvejams buvo gerai paruose tevai. Nesigailiu. O maciau mase kitokiu pavyzdziu.

Nebūtinai visi keiks..Tikslingas ir vienijantis laviravimas dviese, o ne vienam.
Tėvų pamokos teisingos, negalėčiau ir aš nuvertinti jų..Bet tai irgi suvokiame vėliau. Pripažinkim, kad tėvų nelabai kas klauso. Ir apie vaikų jausmus dažnai jie sužino paskutiniai..Šiam laikmečiui būdinga nebendravimo šeimose stoka.

Niekada negalima teigti, kad visi keiks. Taciau gyvenimas rodo, kad tokiu bus dauguma. kaip ne kaip tema teorine, supaprastintai, klausiama "ar gerai neiprastas amziaus skirtumas?" Tad ir atsakau - visumoje - negerai.

Nemėgstu standartų ir rėmų, linkus pakapstyti giliau ir plačiau.
Kaip manai, kada atsiranda meilė? Iki santuokos ar po jos?
Ir dar.
Likimas gali įvairiai pakišti koją ir standartinėms šeimoms, kas būna dar dažniau, vien dėl to taip sakau, kad tokių santuokų, kur amžiaus skirtumas didesnis, nei pageidauja šeimos stebėtojai, yra gana retas reiškinys, bet neakcentuojama, kad jų skyrybų skaičius didelis.

Siaip jau tai meile turetu atsirasti pries vedybas. Bet siais laikais daznas [a] visai jos nepatiria. Oi, kiek nemazai zmoniu siandiena zenyjasi is iskaiciavimo. Ir ne vien is materialinio. Iskaiciavimai gali buti ir kitokie - tiesiog teorinis tinkamumas... Giliau pasikapstyti galima, manyciau, tik tada, kai analizuoji konkrecius asmenis. Nes teoriskai svarstant ivairius aspektus, juose galima pasiklysti.
Cia ziurint kaip kas sugeba analizuoti statistika. Normaliu atveju visi skaiciuoja procentaliai, nes tada nera jokios paklaidos ar analizuoji gausia zmoniu grupe ar nelabai. Taciau norintys suklaidinti kitus, imasi pseudo statistikos. Tokios kuri parodo visiskai kitus rezulataus.
Man kazkada teke skaitineti tema, kuria vyrukas uvede aprasinedamas savo santuoka su 8 metais vyresne moterimi. Ilgai nesikisau i ta tema. Jis vis is naujo rasydavo, kad jam nusispjaut ka mano aplinkiniai. Taciau kai man truko kantrybe (praejo gal jau pusmetis nuo temos atsiradimo) parasiau: nemeluok sau ir kitiems, kad tau nusispjauti i aplinkiniu nuomone. Nes jei taip butu is tikruju, niekada nei neuzvedinetum tokios temos. Na ir ka..? Gi pataikiau ant saziningo zmogaus. Po mano iraso jis parase - tu teisus Ornito, is tikruju as tik noriu save nuteikti, kad man nusispjauti. Bet taip nera, deja.

Nelabai sutikčiau su išvada. Manau, kad nuo asmenų priklauso, tai nėra ir negali būti taikoma visiems. Jau šioj temoj buvo įvairių pavyzdžių, atsiliepimų. Realybėj ir man yra tekę sutikt ir pažint. Manau, kad visuomenė perdaug prie jų kabinėjasi arba analizuoja. Tokie žmonės vienas kitą papildo įvairiapusiškai- patirtimi, jaunatviškumu, kuo tik nori. Svarbu kita- prieš susituokiant žinot, arba būt bent tikram, kad bėgant metams neužgausi savo partnerio, ar tu tas žmogus, kuris galės gyventi i santuokoje su ženkliai vyresniu ar jaunesniu asmeniu. Mes vis kalbam , kad nuskriaustas gali likti tas jaunesnis- nelaimingas, žmona/vyras labai pasikeitė po n metų, nebeatitinka vienas kito. Lygiai taip ir vyresnis, manau, gali likt nelaimingu. Kitavertus, per eilę metų pas juos atsiranda vienas kito supratimas , dvasinis bendravimas. Jei kyla kokios abejonės, nesutarimai, nepasitenkinimas, tai reiškia, kad pati pradžia buvo netikra. Tas nutinka ir bendraamžiams.

P.S. Ornito, pažiūrėk, kaip parašei savo postą
Savo žodžius įtvėrei kaip mano..

Aha, pataisiau.
Na, kas liecia visuomenes kisimasi i zmoniu asmeninius santykius, tai as sutinku, kad ta visuomene suma sumarium yra bjauri. Gaila, bet tai faktas. Taciau zinant, kad nei vienas is musu nepajegus pakeisti jos, tenka avansu numatyti ivairius scenarijus. Ir, manyciau, geriau kai kuriu is ju isvangti. Bet cia skonio reikalas. Vienam patinka ramus, bekonfliktinis gyvenimas, kitam atvirksciai.
Turejau {amzina jam atilsi} drauga, kuris dusaudavo, kad per leta jam simpatija pasitaike. Neiseina su ja pasimusti. Na, teisybes delei, tie jo musimaisi nebuvo itin arsus, bet pasimetyti daiktais mego. Arba bent man taip sakydavo.