Remiantis žurnalistinėmis patirtimis, galime pasiūlyti keletą nesunkių būdų, kaip išvengti kažkokių nepatogumų mūsų cenzūruojamoje ir labai įžeidžioje visuomenėje:
* Remkimės faktais
* Neprieštaraukime įstatymams ir visuotinai priimtoms moralės normoms
* Stenkimės neįžeidinėti ir būkime atsargūs, kritikuodami
Visgi, jei jau nepavyksta susilaikyti, ar negalima atskleisti, iš kur sužinojote tam tikrus duomenis, arba norite pasidalinti savo pamąstymais, tenka apsisaugoti, apgalvotai parenkant formuluotes.
Patikimesniais formuluočių būdais laikytini šie:
* "Nepatikimi šaltiniai spėlioja..." - sakiau, gi, kad nepatikimi, ar jūs manote, kad tas chronius stotelėje tiesą galėjo kalbėti?
* "Laikraštis "Blabla" rašo, kad..." - tai ne aš sakau, o laikraštis rašo.
* "Mano kaimynė teigia, kad..." - bjauri ta kaimynė, tegul prie jos ir kabinėjasi už tai, ką ji sakė.
* "Yra šaltinių, teigiančių" - jei tik turite tokių šaltinių, tai ir gerai. Jei informuojate visuomenę, neprivalote tų šaltinių išduoti, kol jums to neliepė teismas.
* "Man tai primena..." - na, ir ką, primena ir viskas, nieko negaliu sau padaryti.
Neitin efektyviais, tačiau gerokai balamutinančiais potencialius įsižeidėlius galima laikyti tokius pasakymus:
* "Aš manau, kad..." - niekas nedraudžia reikšti savo nuomonės!
* "Aš nežinau, kad..." - o iš kur aš galėčiau žinoti?
* Zoukas, Uspaspiskas, Paskas, Pavlauskas - tai tik išgalvoti personažai, ar jūs tikrai manote, kad kalba apie kažkokius žinomus asmenis?
* Kas galėtų paneigti? - Kas galėtų paneigti, kad jūs esate dramblys? Ar turite apie tai dokumentus? Oi, atleiskite... Aš apsirikau.
* "Aš manau, kad XXX nevogė žemės sklypo ir neklastojo dokumentų 1997-aisiais, apie tai nėra jokių duomenų" - taip, aš manau, kad nevogė. Ar jums nepatinka kontekstas?
* "Jei jau laikraštis "Blabla" rašo, tai paspėliokime apie priežastis" - spėlionės ir lieka spėlionėmis.
|