Atvirukai ÄŒatai Forumas Piguva Pipedija PoPo blogai

Dabar yra 2019 Liepa 18, 15:06

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Ar esate virę naminį alų?
Taip, prieš daug metų. Ir norėčiau vėl pabandyti 20%  20%  [ 2 ]
Taip, ne kartą, o ir dabar laiks nuo laiko verdu 10%  10%  [ 1 ]
Žinoma, tai mano giminės tradicija, kurios laikausi 10%  10%  [ 1 ]
Bandžiau, bet gavosi niekam tikęs, todėl daugiau nebandau 0%  0%  [ 0 ]
Ne, niekad neviriau, bet noriu išmokti 30%  30%  [ 3 ]
Niekad neviriau, o bandyti nesiryžtu, nes tai sudėtinga 20%  20%  [ 2 ]
Niekad neviriau ir nesiruošiu 10%  10%  [ 1 ]
Viso balsų : 10
Autorių Žinutė
 Pranešimo tema: Naminis alus
StandartinėParašytas: 2008 Gruodis 15, 21:56 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Sausis 27, 14:49
Pranešimai: 9216
Vat žinokit tokia man baisi tema pasistojo - apie naminį alų :-)

Pats būdamas kokių 14-15, viriau alų namuose. Receptukas buvo paprastas - anokia maltozė (gatavas salyklo nuoviras), cukrus, viskas užpilama karštu virintu (bet ne verdančiu, o jau pravėsusiu, kokių 50-60 laipsnių) vandeniu kibire, o kai atauš iki šiaip šiltumo - pridedama mielių. Po kelių dienų kambario temperatūroje daiktas ima darytis panašus į alų, dar po poros dienų - jau visai kaip alus. Tą kart pritrūko tik vieno komponento - apynių. Tarp kitko, į didelę dalį šiuolaikinio alaus apynių ir taip deda tiek mažai, kad jų tik vardas teminimas, tad net ir be apynių - skirtumas menkas.

Paskutinis alaus darymo etapas - įdomesnis: nors galima gerti ir jauną, beburbuliuojantį alų, bet visgi skanesnis - nusodintas. Tam visą kibirą su alumi reikia gerai atšaldyti (iki kokių +5 - +10 laipsnių Celsijaus), tada per kokią dieną jis nusistovi, tampa skaidriu (mielės nusėda ant dugno), o jau taip nusistojęs - gali būti perpiltas į kitą kibirą ar išpilstytas į butelius. Aišku, su įranga - viskas kardinaliai paprasčiau, bet o ką daryt ;-)

Tiesą sakant, tuo metu mane buvo apėmęs šišas su tuo - bandžiau daryti ir naminį midų, ir vyną, ir kitokių čiūdų. Kai kas gaudavosi, kai kas - ne. Visgi, alus gavosi bene geriausiai, o vienas iš jo privalumų - tai, kad pasigamina gan greitai.

O dabar vienas draugas pavaišino naminiu alum... Ir žinot... Tai toks stebuklas, kad vėl negaliu susilaikyti, noriu gaminti vėl. Nes tai taip smarkiai skiriasi nuo parduotuvinio, atleiskite, brudo, kad netgi sunku palygint.

Tai vat, turiu jums klausimą visiems: kokią patirtį alaus gamyboje turite, kokių receptų žinote? Būtų tiesiog nuostabu sukurti apie tai pakankamai plačią temą, kur galėtume apie tai pasidalinti ir patys alaus išsivirti :-)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Naminis alus
StandartinėParašytas: 2008 Gruodis 16, 07:51 
Atsijungęs
Ypač senbuvis
Ypač senbuvis
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Spalis 8, 21:30
Pranešimai: 5333
traktor naminiam alui daryt tavo technologija ir yra pagrindas... o ingridientai tai aishku turi but alaus mieles grynos ir pirmos kartos ar kaip ten vadinasi ... toliau apyniai... dar bobutes daug kur augina apynius sodybose manau neturetu but sunku ju gaut .. apynys duoda alui kartumo... beje i alaus ta nuovira galima deti zhirniu nuoviro kai aluj daug baltymu jis labai putoja ir puta tirshta :)

beje traktor ar dar buna tos maltozes pirkt nu to salyklo koncentruoto ??? nes pachiam daigint miezhius m,alt ir tt per didelis vargas :)

_________________
NO MAAM national organization of men against amazonian masterhood :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Naminis alus
StandartinėParašytas: 2008 Gruodis 16, 12:21 
Atsijungęs
Site Admin
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006 Sausis 27, 14:49
Pranešimai: 9216
Kažkada žinok mačiau maltozės, prieš metus ar kiek, kažkokiam supermarkete (ale dabar jau net neatsimenu, kokiam). Tiesa, miežius daigint - jei tik gauti jų pavyktų, tai visai galima. Išties, taigi ne tiek jau jų daug reikia, kiek atsimenu, vieno sudaiginto grūdo maltozė gali sukonvertuoti į gliukozę kokių 10 grūdų krakmolą (čia gal teoriškai, praktiškai visgi kelis kartus mažiau).

Nors aišku, gal jei visi grūdai būtų daiginti, tai ir greičiau, ir gal ir skaniau gautųsi.

Dar, vienas pastebėjimas, dėl raugimo - galima raugti alų tiktai emaliuotame arba mediniame inde, tinka ir nerūdijančio plieno indas arba plastikinis (iš maistinės plastmasės), o jei rasite tinkamo dydžio - tiks ir molinis uzbonas. Jokiu būdu negalima alaus daryti cinkuotame ar aliumininiame inde: toks metalas (cinkas ir legiruojantys aliuminio priedai) ne tik gadina skonį, bet ir tirpsta aluj (jei tiksliau - išsiskiriančiose rūgštyse), jį užnuodydamas.

Šiaip, bendra technologija yra tokia:

Krakmolingų rūšių miežiai mirkomi vandenyje 2-4 paras, kol sumirks iki kokių 40-45 proc. drėgnumo, paskui maždaug savaitę ar net truputį ilgiau daiginami 18-22 laipsnių temperatūroje. Daiginant, išsiskiria didelis kiekis fermentų (jų ekstraktas ir vadinamas maltoze) - šie fermentai įvairias grūdų medžiagas, ypač - krakmolą - skaido į gliukozę. Pastarąją vėliau mielės gali skaidyti į alkoholį ir anglies dvideginį.

Sudaiginti grūdai vėliau džiovinami ir kepinami, tada gaunasi salyklas: šviesiam alui - iki paros laiko, pakeliant temperatūrą iki 70-80 laipsnių, kad išdžiūtų, bet neapskrustų (tradiciškai tai daroma būdavo krosnyje, dabar gi galima daryti tiesiog orkaitėj). Tamsiąjam alui džiovinimas kitoks - grūdai kaitinami ilgiau, iki kokių 105-120 laipsnių temperatūros. Tiek įkaitinus, grūduose esantis cukrus ima karamelizuotis, tamsėti, dėl to vėliau alus turi kartoką skonį ir tamsią spalvą.

Kitame etape jau daromas mentalas - džiovinti grūdai rupiai sumalami, užpilami karštu (35-70 laipsnių) vandeniu, per kelias valandas vandenyje esantys cukrai, fermentai ir kitos naudingos medžiagos ištirpsta vandenyje, krakmolas susiskaido į cukrų ir gliukozę, taip irgi ištirpdamas. Nukošus mentalą, gaunama misa - pastaroji ir dažniausiai būna virinama kartu su apyniais, kol sutirštės. Virinant, misa sterilizuojasi, joje nelieka jokių bakterijų. Be apynių virinta misa neretai vadinama maltoze.

Alus raugiamas, misą supylus į kubilą ar kibirą (labai svarbu - indą prieš tai reikia sterilizuoti verdančiu vandeniu). Pridedama iki 5 procentų alaus mielių (tiesą sakant, tinka ir įprastinės, bet alaus mielės suskaido daugiau cukraus į alkoholį, alus gaunasi stipresnis). Raugtas alus laikomas vėsiai, 5-10 laipsnių temperatūroje, 1-2 savaites. Šilčiau laikant, alus rūgsta greičiau, šalčiau laikant - i