Sraigiukau, kaip tik už ausų, aš dar truputį užpakaliuką prilaikau-nelengvi jie, kai užauga..Ir nagais įbrėžti gali. Jei kelsi kaip šuniuką- tikrai nuliuoksės iš tavo rankų..

Nu vo tai tau, gerai, kad triušiukų neauginu - būtų visi išsilakstę

Trokšta daba puode triušelis. Laukiu, nesulaukiu. Niam, niam...

asha ash mielai auginchiau triushius ir panashiai bet negalechiau juu nugalabyt nu nekiltu ranka

oi, skani mėsytė triušio.
auginimas mano rupestėlis būdavo. rašau būdavo, nes tą užsiėmimą teko pamest kartu su įstojimu į universitetą. o nugalabijimu tėtis užsiimdavo (užmušimo proceso neleisdavo žiūrėt, tačiau kailius lupt padėdavau), bet leisdavau tik tuos, kurie būdavo negeri: pikti, vaikų neatsivesdavo ar juos kelintą kart iš eilės suvalgydavo. vien žo, su vardais, pasais jie ten pas mane būdavo. apskaita kaip reikiant. vienu metu iki 60 gal buvau priveisus.
asha, vien už ausų imt ne itin gerai, geriausia kartu su jomis ir nugaros pagriebt. tada jau tikra garantija, jog nepabėgs, bei neapdraskys, ypač kai jie jau būna dideli.
beje, narvų gamyba irgi mano rūpestis būdavo. oi, knirpdavau viena sklepuke su tom medžio apdirbimo staklėm, su plaktuku ir viniais. narvus darydavau pagal tai kas juose gyvens: triušinai, besilaukiančios triušės, paūgėję jaunikliai.

lashiuke buchiau zhinojes kad yra panu ir dar tokiu simpatishku kurios megsta gyvulius augint tai buch atvares ant balto traktoriaus pasipirshes ir daba ukininkautume kur nors uzh europos pinigus

oho
aš šoke