Taigis, kaip mes gaminame paskutiniu metu sušį (apytiksliai):
Susimarinuojame imbierą (nuskutam šaknis, įdedam į kiaurasamtį, ir porą kartų kelioms sekundėms panarinam į verdantį vandenį. Prieš tai reiktų pasidaryt marinatą (proporcijos maždaug tokios - stiklinė acto (geriau ryžių ar bant jau vyno), pusė stiklinės vandens, artipilnė stiklinė cukraus ir valgomasis šaukštas druskos). Marinato nevirinam. Sumarinuotus imbierus reiktų laikyti šaldytuve, jau po poros dienų galima pradėti valgyti, po savaites pasiekia savo geriausią būvį. Mano viena draugė tvirtina, kad jai geriausi parduotivinio marinavimo imbierai, taigis, čia jau kaip kam geriau. Aš tai anų nepernešu.
Dabar mes sušį gaminam tik su lašiša. Ir iš ilgalaikių bandymų nutarėm, kad geriau jau pirkti brangesnę lašišą (ŠVIEŽIĄ). Ją lengvai pasūdom ir bent kelias valandas palaukiam. Dar neblogai svietžuvė sūdyta tinka (ti kartais jos būna persūdytos, krevetės).
Ryžiai - apvalūs, lipnūs. Būna, kad parašyta, kad ryžiai sušiui skirti, bet šiaip tai tie patys kaip anksčiau minėti. Išverdam ryžius. Ant jų supilam marinatą - proporcijos - ant stiklinės sausų ryžių - maždaug 3
šaukštai acto, žiupsnelis druskos ir žiupsnelis cukraus.
Ant dumblių lapų dedam dar truputį šiltus ryžius, supjaustyta juostelėm lašišą. Susukam, kraštelį lapo sudrėkinam ir prilipdom. Paliekam 10-15 min pastovėti sušius ir supjaustom, peilį pamirkydami į šaltą vandenį, kad geriau pjautųsi.
Vasabi pasta būna tūbelėse pirkti (skanesnė) arba miltukais (prasiskiedi su vandeniu_ - ši pigesnė, ilgiau užtenka, bet skonis biški prastesnis.
Valgom mes taip - pamirkom sušio gabaliukus į vasabi pasta, po to į soją, insimetam burnon ir užkandam imbieru, kad kokios bacilos nepasigaut. Pirmais kartais keistas skonis sušio būna, bet dabar porą kartų per savaitę ryjam