tiesiog dievinu prieskonius ir kai marinuoju mes pridetu ivairiausiu prieskoniu (druska, pipirai, salavijas, raudonelis, bazilikas, kajano pipirai, cesnako, aliejaus (kad geriau uzsimarinuotu mesa))

Jo, jo - kajano pipirai - geras daiktas! Be to pridurčiau dar ir uoginių paprikų puikiasias savybes: kartą teko skanauti vengriškos grybienės su uoginėmis paprikomis - keistas derinys atrodytų, tačiau čia dar reikėtų nepamiršti ir ožkinio sviesto, katras skonių bukete suteikia kažkokį pasišlykštėjimo momentą...

Antra vertus, pagiriamąjį žodį skirčiau Heinz firmai, katra pasistenggė Vorčesteršyro padažo gamyboje: ryškus vyno atsto akcentas puikiai tinka įvairių kepsniukų bei gi šašalykų marinavimui.

gal atsiras koks senas pirdyla ir prisimins kadais sovietiniais laikais buvo toks padazhas "juzhnyj" tokios rudos spalvos .... tai va lietuvishko vitanos firmos vorchesteris labai jo skoni primena ... jetau kaip norechiau to0 padazho paragaut vel .... ech....

Pastaruoju metu marinuodama mėsytę kepsneliams naudoju tokį ale naminį vorčesterio padažą - tirštas sojų padažas (tik ne kokios "Vitanos" - mano giliu įsitikinimu šlamštų šlamštas), praskiestas vandeniu, anžiuvių padažas, bei malti pipiriukai (šiuo metu dar naudojuos juodų bei raudonų ir žalių egiptietiškų pipirų likučiais). Bei dar kokių prieskoniukų primetu, nelygu kokia nuotaika tą dieną

Tiesiog abstulbau išbandęs eutienos išpjovą marinuoti alyvuogių aliejuje su visokiais bazilikais irgi raudonėliais (visoki pipiriukai čia- tik į naudą!) Mėsa gaunasi įtin mikšta, o ir tos žolelės suteikia aitrumo...

Matau, niekas dar nepaminėjo ožragės. Labai gera žolė – geras kvapas, geras skonis. Derlinga - iš vieno kv.metro – nors vežimu vežk! Galima drąsiai dėti į visus tuos patiekalus, kuriuose derėtų grybai, nes turi pastarųjų aromato ir kvapo. Man asmeniškai dar labai tinka visur, kur dedamos kepintos morkos. Ypač dera troškinant žuvį su daržovėmis, gaminant ją bet kokiam maltam pavidale, su baltu padažu ar be jo.
O neprigijo mano virtuvėje – pankolis! Lysvėje tai labai išvaizdžiai ir daug žadančiai atrodė – toks suktas krapų ir lyg kaliaropės hibridas. O kai pagardinau juo sriubą, tai paragavus iškart samtis iš rankų iškrito – skonis toks, lyg į ją būčiau pripylusi...pertusino! Fui!

tas krap[u ir kaliaropes hibridas man rodos anyzhius buvo :D:D

jis kvepia anyžium
aš kaip katė murkt pradedu nuo jo kvapo, skonio velniškai patinka.
tik vadinasi jis tikrai ne anyžius. jei rasiu ir nebus kieno nors parašyta, tai brūkštelsiu