Adžika (kartais rašoma adžyka, o senesniais laikais - ažika, ažyka) - tai aštrus gruziniškas padažas. Aišku, jei būsim tiksliais, tai ne tik gruziniškas, bet ir azerbaidžanietiškas, abchaziškas ir kitų Kaukazo tautų. Adžikos pavadinimas, išvertus iš abchazų kalbos, reiškia duona su pipirais.
Išrasta adžika buvo kalnų piemenų - senais laikais, kai druska buvo labai brangi, žemvaldžiai, kurie turėdavo duoti druskos avims, besiganančioms kalnuose, stengdavosi, kad piemenys (čabanai) tos druskos neišvogtų ir neparduotų, todėl maišydavo ją su raudonaisiais pipirais. Taip tikėdavosi, kad piemenys jos nevalgys ir juolab nepardavinės. Aišku, parduoti tokios druskos išties nepavykdavo, tačiau sau į maistą tokią druską piemenys visgi berdavosi. Todėl jų šeimininkai pipirų į druską berdavo vis daugiau, priėjo iki to, kad tai jau būdavo ne druska su pipirais, o pipirai su druska. Bet piemenys, neturėdami, ką daryti, įprato valgyti ir tuos pipirus su druska, tą mišinį dar ir sumaišydami su česnakais. Taip ir gavosi toji tradicinė gruziniška adžika.
Norint pasigaminti tikros gruziniškos (vyriškos) adžikos, jums reikės:
- 1 kilogramo aštrių raudonųjų pipirų
- 0,5 kilogramo česnakų
- 3/4 stiklinės dalies smulkios valgomosios druskos
- 1/2 stiklinės mišinio iš smulkinto koriandro, chmeli-suneli ir smulkintų krapų sėklų
- Labai svarbu - guminių pirštinių
Adžikos paruošimas labai paprastas: tiesiog beriate nuluptus česnakus ir nuo sėklų išvalytus raudonuosius pipirus kartu su prieskoniais į mėsmalę ir taip permalate tris kartus. Taip pat galima sumalti viską ir blenderiu. Į paruoštą masę supilate druską. Paruošta adžika gali būti laikoma stiklainyje kad ir metus - didelis kiekis druskos, česnakų ir pipirų paverčia šį mišinį negendančiu netgi šilumoje.
Pastebėsiu vieną dalyką - guminės pirštinės jums bus tikrai būtinos, nes kol išlukštensite tuos pipirus, jų sulčių į rankas prisigers tiek, kad perštėti gali kelias dienas, todėl tikrai pažiūrėkite į įspėjimą rimtai. Akivaizdu, kad šitas mišinys, galintis nudeginti rankas, dar labiau gali išdeginti skrandį, todėl verta jį sušvelninti - vietoj aštriųjų pipirų pridėti saldžiųjų (paprikos), Pvz., vietoj kilogramo raudonųjų pipirų dėti 800 gramų paprikos ir 200 gramų raudonųjų pipirų.
Galima gan įvairiai varijuoti prieskonius, pvz., Gruzijoje labai dažnai į adžiką dedama smulkiai grūstų graikiškų riešutų (100-200g. riešutų kilogramui adžikos), neretai dedama ir kaukazo žolė kindza, žali krapai. Vietoj raudonųjų pipirų kai kurios gruzinų šeimos deda tik žaliuosius. Juodieji pipirai į adžiką paprastai nėra dedami. Abchazijoje gaminama adžika turi pusantro karto daugiau česnakų bei gerokai daugiau kitų prieskonių. Jei norite labai tikros vyriškos adžikos, dėkite į ją kilogramą džiovintų, o ne šviežių pipirų.
Pastebėsim, kad yra ir daugybė kitų mišinių, neretai vadinamų adžika, bet dažnai nieko bendra su ja neturinčių, pvz., tokių, kur vietoje paprikos ir pipirų dedami pomidorai bei morkos, kai kada - netgi svogūnai, o prieskonių išvis beveik nededama. Tokia yra Lietuvoje parduodama "adžika". Kita vertus, tokie padažai irgi būna skanūs, o ir valgyti juos galima šaukštais, todėl pora receptukų irgi pateiksiu:
- 3kg pomidorų
- 1kg paprikų
- 0,5kg česnakų
- 150g aštrių raudonųjų pipirų
- 0,5 stiklinės druskos
- 3 šaukštai cukraus
- prieskonių: krapų, koriandro, chmeli-suneli ir pan.
Kaip ir darant tikrą adžiką, viską reikia tris kartus permalti mėsmale. Viską sumaišius ir paruošus, reikia palaikyti per naktį, ryte nupilti susidariusį skystį ir sudėti mišinį į stiklainius. Kadangi šis mišinys yra neaštrus ir turi mažai druskos, jį galima valgyti vietoj garnyro, dideliais kiekiais, tačiau negalima jo ilgai laikyti, o kiek laikyste - laikykite tik šaldytuve.
- 3kg pomidorų
- 2kg paprikų
- 300g česnakų
- 150g aštrių raudonųjų pipirų
- 0,5 stiklinės druskos
- 0,5 stiklinės cukraus
- 0,5 stiklinės 9 laipsnių acto
- 1 stiklinė saulėgražų aliejaus
- 400g šviežių žalumynų - krapų, kinzos, petražolių, gelsvės ir pan.
- prieskonių: maltų krapų sėklų, koriandro, chmeli-suneli, graikiškų riešutų ir pan.
Pirmiausiai sumalame pomidorus ir pipirus, sumaišome, įpilame aliejų ir kepame ant mažos ugnies maždaug valandą, nuolat maišydami. Tada atvėsiname, supilame actą, cukrų, druską, sumaltą česnaką, blenderyje smulkintus žalumynus. Viską sumaišome, palaikome pusdienį ir galime valgyti. Pastarasis receptas yra tapęs pagrindu daugumai pramoninių "adžikų", taip pat ir parduodamoms Lietuvoje. Skonį šios adžikos keičia priklausomai nuo prieskonių, kažkiek skonį galima pakeisti ir dedant kitas daržoves, pvz., vietoj pomidorų galima dėti obuolius ar morkas. Vėlgi, kadangi tai nėra tikroji vyriška adžika, kad nesugestų, ją reikia laikyti šaldytuve.
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
..
