|
Laikraštis "VARPAS", Nr.1, 1889m. Sausis
Isz visur
Sziandieniszki laikai, žmoniu darbai ir mislys jungiasi su kare. Mokinti džiovina savo smegenis ant iszradimo prietaisu ir ginklu, su kuriu pagelba daugiaus žmoniu iszmuszti butu galima. Kur dyrstelsime – visur nauji ginklai. Kanůles Maxim’o paczios szaudanczios, kad tik butu kům, ant minutos galinczios paleisti 600 szuviu. Bandant, ant viorsto tolumo, per minutą išmuszē pravardę. Bombas, pripiltos mellinitu, priesz kurias ne apgina storiausios sziandieniszkos sienos, rodosi jau per silpnas, nēs nesenei Argenteuille pas Paryžių vēl bandē.
Sziandieniszki pylei neapgina jůse ēsancziu, dēl to inžinierei, statant apgintuves, grįžta į prieszistoriszkus laikus žmoniu gyvenimo, kada tie slēpēsi urvose. Francijoje užmano naujus fortus, gylei ant deszimts metru žiamēje, iszkastus. Dēl apginimo tokiu fortu, pastatytu ant keliu, vedancziu į gilumą Francijos, randasi automatiszkos kanulēs ir 16 mechaniku-inžinieriu; kareivei nereikalingi; armija visa gali koncentravotis geriausioje sau vietoje dēl davimo prieszininkams generaliszko muszio, jeigu tie pergalēs automatiszkai ginanczius fortus. Armiją lauke gina vēl visokios persargos prietaisos: telefonai, sujungti su mikrofonu, nů kuriu dratai, įleisto į žemę, důda žinią apie prieszininkus, ka dir už deszimts myliu tolumo einanczius, aiszkina ar raitelei, ar pēsztininkai, lygei kaip ju skaitelių ir kelią, kuriům eina. Nů žiamēs pakelk akis augsztyn, ir tenai rasi prietaisas dēl ateinancziu musziu debesise, nēs žmonēms, tur but, žiamēs neužtenka dēl besipjovymo. Iszradējas pirmo, lakstanczio pagal norą, balono, kapitonas Renard, iszrado maszyną deszimtisyk didesnio vieko, ant kurios galima buvo lakstyti tiktai prie vidutiniszko vējo; ant naujos maszynos negalētum lēkti gal tik laiko uraganu, tornado, kurie ne tik balonams neleidžia lakstyti, bet grauja tankei ir tvirtas sienas. Netoli Paryžiaus įrengta jau mokslavietē dēl kareiviu-aeronautu, kurie tenai mokinasi kariszkos taktikos tinkanczios ar dēl naikinimo prieszininku isz pat debesu, metant torpēdos į miestus ir poziciją prieszingos armijos, ar dēl susineszimo apsuptu miestu, ar dēl padarymo libro fotografiszko paveikslo vietu, užimtu prieszininkais. Draugas Renardo, kapitonas Krebs, iszrado vēl lůtą, varomą elektra ir galintį plaukti lygei gilume mariu, kaip ir pavirsziumi, su greitumu, lygum geležiu keliui. Lůtas toks, kuriame tilpsta trys žmonēs su inžinierium, paskirtas talpinti torpēdas isz dugno mariu po prieszininko akrutais, galimas uždegti paskui jau isztolo. Priminti reikia ir apie magažyninius karabynus Lebell’io, szujanczius be balso ir dumu, taip, kad girdēti tik kaukimas kulku, o nežinia, isz kur jos atlekia. Bandymai tu karabynu, atlikti szį rudenį netoli Lille, prie sulyginimo jus u ikszioliszkais karabynais Gras’o, parodē, kad seniejai karabynai ant 1000 metru tolumo pramuszē 4 lentas, viana už kitos sustatytas, Lebellinei-gi pramuszē 16 lentu, nors ir kalibras mažesnis (8 milimetrai). Beveik treczia dalis valstiju biudžeto apvercziama yra ant kariszku reikalu, o ant pagerinimo gyvenimo žmoniu mažai kas lieka. Visi su baime laukia ateinanczio pjuvio tautu, bet ir sutikimo laikas sunkus: valstija turi ateiti į tokį padējimą, kada jau dauginti apginimo spēkas nedaleis turtai. Laukiami muszei, žinoma, turēs buti baisus, nēs reiks stoti ne už laimę karēje, tik nů tautu butį; sumusztieji ne greit atsikelti galēs, o kiti ir niekad to nepadarys. Isz tu sziandieniszku kariszku iszradimu žmonija gyvenime savo nenaudoja, nēs jie yra paslapczia kareiviszku valdžiu. Pasibaigus musziams, gal pereis į gyvenimą visu, kaip ir daugumas senovēs tokiu iszradimu, sziandien sunaudojama.
|
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
[rasymo stiliu turiu omeny]
