Keli anekdotai apie kariškius. Šiaip jau, gan seni, sovietinių laikų, ale argi kas nors pasikeitė?
-Iš ko padarytas automato vamzdis?
-Iš metalo.
-Teisingai. Iš ko padarytas automato korpusas?
-Iš metalo.
-Neteisingai. Knygoje parašyta: “Iš tos pačios medžiagos”
Šliaužia dykuma praporščikas ir sutinka asilą. Asilas:
-Tu kas?
-( apsidairydamas) Aš – karininkas, o tu?
-( irgi apsidairydamas ) O aš arklys
Stovi praporščikas prieš veidrodį. Uždengia rankomis antpečius:
-Taip, atrodytų, durnių durnius..
Atidengia antpečius:
-O taip – praporščikas…
Jaunas kareivis rašo laišką namo: “Mama, nupirk kiaulę, pavadink Praporščiku. Grįšiu – papjausiu.”
Nusipirko praporščikas elektroninį laikrodį. Pro šalį einanti bobutė klausia:
-Kiek valandų, sūneli?
-Aštuoniolika padalinti iš penkiasdešimt, pati suskaičiuok.
-Draugas praporščike, pas tave žmona atvažiavo.
-Ne pas “tave”, o pas “jus”.
-Tai kad pas mus vakar buvo, dabar pas tave.
-Draugas praporščike, kokią sporto šaką labiausiai mėgstate?
-Futbolą.
-O kokia mėgstamiausia komanda?
-RAMIAAAIII.
Pirmasis po Einšteino laiką ir erdvę sujungė viršila Petrenko, pasakęs savo kareiviams:
-Šiandien, sūneliai, griovį kasite nuo tvoros iki pietų.
Laivyno aksioma: jei daiktas juda – atiduok pagarbą, jei nejuda – nudažyk.
-Pakelt bures!- suriko kapitonas.
-Kapitone, mūsų laivas motorinis...
-Pakelt motorus!
|