Sovietiniai (Tarybiniai) anekdotai
Gal dabar jie jau ir nejuokingi... Bet kažkada tai skambėdavo tiesiog fantasmagoriškai, sukeldavo tiesiog nesveiką juoką.
Vienas tarnautojas atėjo į darbą penkiom minutėm anksčiau. Jį pasodino už špionažą. Kitas tarnautojas pavėlavo penkias minutes. Jį pasodino už sabotažą. Trečias atėjo į darbą laiku. Jį pasodino už antitarybinę agitaciją – jis nešiojo šveicarišką laikrodį.
-Sėskit, prašau.
-Ačiū, jau sėdėjau.
Milicininkas sulaikė pilietį, keikiantį tarybinę valdžią.
-Paleiskite jį. – sako praeivis. – Jis gi nenormalus.
-Kaip nenormalus? – atsako milicininkas. – Jis protingai šneka.
Kolūkio partinės organizacijos susirinkime du klausimai:
Tvarto statyba.
Komunizmo statyba.
Kadangi nėra lentų, iškart perėjo prie antro klausimo.
Į kolūkį atvažiavo užsienietis. Domisi:
-Sakykite, ar pomidorai pas jus auga?
-Ne.
-O agurkai?
-Ne.
-Tai gal jūs juos neteisingai sodinate?
-Sodiname? A, jei sodintume, tai augtų.
Kolūkio pirmininkas iškviečia nusipelniusią melžėją:
-Man pranešė, kad rytoj atvažiuos iš rajono centro imti iš tavęs interviu.
-O kas čia tokio?
-Tiksliai nežinau, bet dėl visa ko apsiplauk.
Tarybų Sąjungoje išleido pataisytą bibliją, kurios pirmas sakinys skambėjo taip: “Iš pradžių nebuvo nieko, tik draugas dievas vaikštinėjo Maskvos gatvėmis...”
Kodėl TSRS nėra bedarbystės?
Todėl, kad visi užimti - vieni stato, kiti griauna.
Koks pragaras geresnis – kapitalistinis ar socialistinis?
Aišku socialistinis – tai degtukų nėra , tai malkų neatvežė, tai katilą remontuoja, tai velniams partinis susirinkimas...
Kas TSRS pastoviausia?
Laikini sunkumai.
Tarybų Sąjungoje yra didžiausias slaptumas pasaulyje. Pvz., Prancūzijoje, viena gamykla nežino, ką gamina kaimyninė gamykla, Anglijoje, viena laboratorija nežino, ką daro kita laboratorija, Amerikoje, darbuotojas nežino, ką daro jo stalo kaimynas, o mūsų darbuotojas pats nežino, ką daro.
Kokios tautybės buvo Adomas ir Ieva?
Aišku, rusai. Tik jie gali basi, nuogais užpakaliais, be stogo virš galvos, valgydami vien obuolius lakstyti ir rėkti, kad jie rojuje.
Kokie tarybinės sistemos privalumai?
Tokie, kad ji sėkmingai įveikia sunkumus, kurių nėra kitose sistemose.
Asakymai į klausimą “Kaip gyveni?”
Kaip laive: horizontai platūs, nėr kur dingti, pykina, bet plauki.
Kaip Leninas: nemaitina ir nelaidoja.
Kaip bulvė: jei rudenį nesuės, tai pavasarį pasodins.
Kaip saga: kiekvieną dieną į kilpą.
Kaip pasakoje: kuo toliau, tuo baisiau.
Ar gyvybinga tarybinė sistema?
O taip. Jei toks bardakas būtų kapitalizme, jis seniai sugriūtų.
Čekoslovakija kreipėsi į TSRS su prašymu leisti įkurti naują Jūrų ministeriją.
-Kam jums Jūrų ministerija, jūs gi neturite jūros?
-O kam jums Kultūros ministerija?
Pastebėjote, kaip išaugo mūsų kultūra. Mes jau spjaudom į urnas. Tiesa, dar nepataikom, bet jau spjaudom.
Kaip TSRS stato tvoras?
Iš pradžių parašo rusišką žodį iš trijų raidžių, po to prie jo prikala lentas.
-Čia mano paskutinis realistinis paveikslas - “Dirbantys tinkuotojai”.
-Bet, kad jie sėdi ir rūko.
-Aš gi pasakiau, realistinis paveikslas.
Troleibuse:
-Matai, inteligentas, kepurę užsidėjo…
-O iš kur jūs žinote, kad aš inteligentas? Gal aš toks pats chamas, kaip ir jūs...
Geria du vyriškiai. Degtinė baigėsi. Pinigai irgi. Šeimininkas sako:
-Einu, atspausdinsiu pinigų.
Gretimam kambaryje stovi nedidelės staklės. Atspausdino pinigų, nusipirko degtinės. Geria toliau. Ir taip keletą kartų. Ryte buto šeimininką iškviečia KGB:
-Tai reiškia pinigus spausdinate?
-Nespausdinu. Aš iš anksto buvau ten padėjęs kupiūras. Staklės jas tik išlygina ir jos tampa kaip naujos.
-O kam jums visa tai?
-Kad žinočiau su kuo geriu.
Gausioj kompanijoje visi pasakoja politinius anekdotus. Staiga per triukšmą ir juoką pasigirsta maldaujantis balsas:
-Draugai, gal galima tyliau, aš juk užsirašinėju.
-Ir kaip tu spėji?
-Tai aš tik inicialus užsirašinėju.
-Ar tiesa, kad sovietiniuose lageriuose puikios gyvenimo sąlygos?
-Tiesa. Vienas pilietis suabejojo, tai iškart gavo progą tuo įsitikinti. Jam ten taip patiko, kad dar iki šiol negrįžo.
KGB darbuotojas atveda sulaikytąjį pas viršininką:
-Jo mintys pavojingos.
-O ką jis pasakė?
-Nieko, nespėjo, aš jį anksčiau suėmiau.
Kalėjimo kameroje:
-Už ką sėdi?
-Pasakojau anekdotą.
-O tu?
-Klausiau anekdotą.
-O tu?
-Už tingėjimą. Buvau vakarėlyje. Vienas pasakojo anekdotą. Einu namo ir galvoju: dabar įskųsti ar rytoj? Ai, galvoju, spėsiu rytoj. Naktį supakavo.
Naujas pasakos “Ropė” variantas:
Išrovė senis ropę. Pasodino senį už ropę, bobą už senį, anūkę už bobą, šuniuką už anūkę, katę už šuniuką, pelę už katę, bet pelę po mirties reabilitavo.
-Tai nepakenčiama.- pasakė praeivis 40-ties laipsnių šaltyje.
- Praeikime su manimi. – pasakė civiliais rūbais apsirengęs žmogus. – Jūs pasakėte, kad tarybinė santvarka nepakenčiama!
-Kuo čia dėta tarybinė santvarka? Šaltis nepakenčiamas.
-Nesąmonė, šaltį įmanoma iškęsti.
Ar galima nupirkti sąžiningą žmogų?
Nupirkti negalima, bet parduoti galima.
Koks skirtumas tarp pesimisto ir optimisto?
Pesimistas – tai gerai informuotas optimistas, o optimistas – gerai instruktuotas pesimistas.
Kalėjimo kameroje:
-Kiek metų gavai?
-25-kis.
-Už ką?
-Už nieką.
-Meluoji, už nieką 10 duoda.
- Kaip gyvena Ivaškevičius?
-Jei jūs turite omeny tą Ivaškevičių, kuris gyveno priešais kalėjimą ir pas kurį buvo atvažiavę giminės iš užsienio, tai jis dabar gyvena priešais savo namą.
NASA spėlioja – kodėl SHATLL’e sprogo kairysis kieto kuro greitintuvas, o KGB – kodėl nesprogo dešinysis…
Anketos klausimas: “Ar jūs buvote represuotas? Jei ne, tai kodėl?
Koks aukščiausias pastatas pasaulyje?
Lubianka. Iš jo Sibiras matosi.
Eina Berija Kremliaus koridoriumi ir viename kabinete girdi juoką. Pravėręs duris, klausia kas vyksta.
-Lavrentijau Pavlovičiau, mes čia tokį anekdotą sukūrėme – pusę šalies susodinti galima.
Telegrama: “Rabinovičius nestovi ir neguli.”
Ar tiesa, kad Dzeržinskis mylėjo vaikus?
Tiesa. Jis tik nekentė jų tėvų.
Gatvėje disidentas dalina praeiviams tuščius lapelius. Žmonės klausia:
-Kodėl nieko neparašyta?
-O kam rašyti? Ir taip viskas aišku.
Kas yra demokratinis centralizmas?
Kai visi kartu “už”, o kiekvienas atskirai “prieš”.
Ar yra Tarybų Sąjungoje opozicija?
Jei ir būtų, tai seniai jos nebebūtų.
Kolūkio pirmininkas prieš sėją:
-Užpraeitais metais pasėjome 50 ha miežių – viską suėdė skėriai. Pereitais metais pasėjome 100 ha miežių - viską suėdė skėriai. Šiais metais pasėsime 200 ha miežių – tegul paspringsta.
Armėnų radijo klausia:
1)Ar yra gyvenimas Marse?
Irgi nėra.
2)Kas statė Bratsko elektrinę?
Anekdotų mėgėjai. Pasakotojai iš dešinio kranto. Klausytojai iš kairiojo.
3)Kas yra minisijonas?
Mažas sijonas.
4)O minikompiuteris?
Tai toks mažas kišeninis kompiuteris.
5)Tada kodėl pati didžiausia betvarkė vadinama ministerija?
6)Kas yra Brežnevo antakiai?
Stalino ūsai, tik aukštesniam lygyje.
Klausimas į kurį Armėnų radijas nesugebėjo atsakyti:
-Jei visos pasaulio šalys taps socialistinėmis, tai kur mes pirksime grūdus?
Leninas užlipa ant šarvuočio:
-Draugai, rytoj numatyta revoliucija neįvyks.
-Kodėl?
-Dzeržinskis išvyko žvejoti.
-O be jo negalima?
-Be jo galima, bet be “Auroros” – niekaip.
-Gal išgerkime, Vladimirai Iljyčiau?
-Ne broleli, daugiau negeriu. Prisimenu, kartą balandį taip prisigėriau, kad stotyje užlipęs ant šarvuočio tokį šūdą sumaliau, kad iki šiol išsiaiškinti nesugebam.
Atėjo pas Leniną valstiečiai ir skundžiasi:
-Vladimirai Iljyčiau, badaujame. Javai neužderėjo, gyvuliai nudvėsė, patys žolę valgyt pradėjom. Kaip arkliai žvengti pradėsim…
-Baikit draugai, štai aš vakar bačkutę medaus surijau, taigi nepradėjau kaip bitė dūgzti.
Leninas skambina Dzeržinskiui:
-Feliksai Edmundovičiau, aiškus kontrevoliucionierių darbas, rytoj šeštadieninė talka, o kažkas mano pripučiamą rastą pavogė.
Leninas labai nemėgo miesčionių. Būdavo, eina gatve, pamato lange vazonėlį su gėlėmis, kai griebs vazoną ir į sieną… O žemės neišmesdavo, valstiečiams atiduodavo.
Balsai Uljanovų miegamajame:
-Volodia, gal dar kartelį…
-Ne, Nadenka, trijų kartų užteks…
-Na gal paskutinį kartą, nes neužmigsiu.
-Ne, Nadenka, kaimynai išgirs.
-O mes tyliai.
-Na gerai. Tik pašnibždom. “…Drasiai draugai koja kojon…”
-Duokite, prašau, kilogramą mėsos.
-Mėsos nėra.
-Betgi ant jūsų parduotuvės aiškiai parašyta: “MĖSA”.
-Maža kas parašyta. Ant mano tvarto sienos parašyta “X…”, o ten malkos.
Bobutė maisto parduotuvėje:
-Ar turite servelato?
-Ne.
-Tai gal turite Krokuvos dešros?
-Ne.
-O daktariškos?
-Na ir atmintis tavo, bobute.
Ir galų gale, pabaigai - šūkis: "Tegyvuoja tarybinė liaudis - AMŽINA KOMUNIZMO STATYTOJA".
|