Per 400 metų vargšai škotai pamiršo šias siaubingas pragaro žiurkes žudikes - bebrus. neilgai jiems džiaugtis.

Puola, puola. Jei tikėti Baltic VBP tarnybomis, bebrų kolonija, susivienijusi po vėliava tipo .."Ėsk ir graužk" turi tikslą naikinti visas internetines prieigas ir saitus, nes numelioruotuose plotuose pasidarė labai ankšta ne pavieniams bebrams, o ištisoms kolonijoms ir, esą, dėl trūkstamų drėgnų , sušutusių ir vandeningų vietų, kuriose jautėsi gerai, renkasi visokiausias aukštesnes vietas....Ne išimtis ir visas googlas. Spėjama, kad, mokėdami skraidyti, bebrai kėsintųsi ir į oro erdvę, bet negali. Tad lakūnai gali padėti tik žvalgydami vietovę.
Vartotojų korporacijos lyderiai, siekdami prisidėti prie nacionalinio judėjimo , paskelbė šūkį-"Duosi bebrui į dantį, pats liksi su dantimis". Bebrų medžiotojai, apsiginklavę kilpomis irgi gaudyklėmis, paspendę spąstus, pasistatę reikiamą technologinę įrangą, gavo neįtikėtinus rezultatus... Saitas http://www.zoo-news.ru , susivienijęs su tomis tarnybomis, skelbia panašiai :
<..>Jau šiaurės indėnai laikė bebrus „bebrų liaudimi“ su savo vadais ir vadukais, kurie neturėjo nieko bendro su kitais graužikais, tokiais, kaip žiurkės ir ondatros, nors daug kas iš pirmo žvilgsnio juos painioja.. Išties šie gyvūnai tokie išradingi, žaismingi ir darbštūs, kad tarp kitų žinduolių , be žmogaus, tokių nesurasi. Kad bebrai galėtų gerai jaustis, nesušalti žiemą, neperkaisti vasarą, kolonijos gali sukurti ištisą tinklą plaustų ir nerštaviečių. Gamta juos apdovanojo daug kuo: judriomis lūpomis, kad į burną nepritekėtų vandens, skaidria plėvele ant akių, kad apsaugotų jas po vandeniu, trumpomis priekinėmis letenomis, kad reikalui esant, galėtų raustis po žemes, plačia uodega, kuria, gąsdindami, ima pliauškėti po vandenį aplink save, metru ilgio ir 30 kg svoriu.Teigiama, kad užpakalinės galūnės nemenkos, daug stambesnės už priekines. Bebrų nejaudina žmogaus artumas , gali gyventi net prie greitkelio, šie gyvūnai pasižymi ir atsargumu.Jie , esant mažiausiam pavojaus apsireiškimui, ima bruzdėti ir slėptis kuriam laikui..<..>

va pas rusakalbius kas dedasi:))))

Ištrauka iš naujo istorinio romano, dar neužbaigto, bet gal kada nors ir pasirodysiančio (jei tik autorius jį parašys). Scena yra iš skyriaus apie Lietuvių mūšį su kryžiuočiais:

[...] Lietuviai į mūšį atėjo vedini daugybe paklaikusių bebrų. Anie, kaip matėsi, jau gerą savaitę buvo nieko neėdę - perkarę, urzgiantys, akys pasruvę krauju. Kryžiuočiai ėmė juoktis iš šio reginio, svaidydamiesi įžeidimais, tačiau lietuviai akmeniniais veidais laukė, kol priešai priartės. Užkriokė ragas ir tūkstančiai milžiniškų žiurkių nulėkė link kryžiuočių. Po minutėlės šimtai ir tūkstančiai žirgų voliojosi pergraužtomis kojomis, o riteriai veltui bandė apsiginti nuo siaubingų gyvių, dantimis perkandančių šarvus. Greitai prasidėjo kruvinoji puota - jau nieks nekovojo, tik milžiniškos žiurkės ėdė žmogieną. [...]

Taigis...

Bebers. Gatavs.

Iyiiyiiškamša Telšių muziejuje

Neseniai vienoje etnografinėje ekspedicijoje pavyko gauti medžiagos apie beberų gąsdinimus. Senoliai pasakoja, kad beberus geriausia gąsdinti petardomis - sakoma, kad tinkamai išgąsdintas beberas į bebravietę grįžta tik kitais metais...

Tai jau iškart pušką jamt!
Populiste, ale irgi sako , kad ten jie kaip ir su trimis pasais vaikšto
Išnyks žaltys su vienu, apsireikš su kitu..
Šiaip mano senelis sakydavo, kad su bebrais galima sutarti, kol neardai jų nedidelės teritorijos, jie sau ten mūrija, krovinėja rąstelius, padaro šiltą balą iš šalto upelio, bet, jei užjudini, laikykis.. Atėję ir stalo , ne tik žmogaus , koją nugrauš..