iš Interneto platybių, arba ne Irmos poezija
Malda "Atsiųsk man diedą"
Brangusis Dieve, tau meldžiuosi
kiekvieną vakarą, kai guluosi,
atsiųsk man diedą, bet ne bet kokį,
o tikrą ir ne niekšelį kokį.
Jis turi būt gražus ir jaunas,
o kūnas jo - stiprus ir liaunas,
jis turi būt tikras galiūnas,
ir nenuskęsti alkoholizmo liūne,
ir turi būti ne bailys,
ir pripažinti visuomet, kai klys.
Ir turi pagalvot prieš tai, kai ką nors sakys,
o kai žadės paskambint - nelauks 6 savaites kaip žioplys.
Meldžiuosi tau, kad būtų jis turtingas
ir liktų visuomet ramus, net kai nervingas,
pasiūlytų man kėdę, praleistų pirmą,
pamasažuotų nugarą ir viską, kur jo rankų stinga.
Atsiųsk man tokį diedą, kuris
mylės ne tik mano kūną, bet ir mintis
ir kurs, paklaustas "ar storas mano užpakalys",
nebūtinai man tiesą atsakys.
Aš noriu tokio, kuris mokėtų,
mane gerai ir dažnai pamylėti, kad virtų valgyt ir nedraustų
net naktį užkandžiauti ir dėl to rausti.
Dėkoju tau iš anksto, bet tu
atsiųsk man jį, kol nevėlu.
Amen.