Kiek man leidžia lietuvių kalbos žinios pakomentuosių tavo pagirios vertimą:
Su gira pagirios neturi nieko bendro, todėl, kad:
1, Priešdelis pa reikškia šalia, palei, pvz. panemunė - palei, šalia Nemuno; pamiškė - palei, šalia miško.
2, Girios yra žodžio giria daugyskaita.
3, Visi žino, koks lietuvių liadies amatas atliekamas miškuose ir giriose - alkoholio gamyba. Lietuvis po sekmigos alkoholio varymo proceduros eidavo namo, jam pritrukdavo jiegų daeiti iki trobos, ir jis nugriudavo. Kai kitą dieną pabusdavo ir apsidairydavo, pastebėdavo, kad dažniausiai budavo nugriuves toje vietoje, kuri vadinasi pamiške, pagiris, t.y. šalia miško, girios. Kaip žinoma Lietuva yra miškinga vietovė, yra daug girių, o kiekvienas miškas, giria turi savo pavadinimą. Kad nebūtų geda sakyti kur toli buvo girtas "nugrybavęs", kaiminams ir sakydavo daugyskaita man pagirios buvo.

Taip, rimta interpretacija..
Politinės pagirios, tai tie, kurie politikuoja ir geria palei mišką..

O tai lakūnas...bus nuo žodžio lakti ar lėkti?

Aiškų, kad nuo žodžio lakti, pvz. šuo laka, jis lakūnas, o lektuvas lekia, tai pilotą reikia vadinti lekūnas.

Balvonas - tavo lietuvių kalbos žinios stiprių spragų turi... ir isvados baltais siulais siutos.
1 Punktas....
Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas:
pa- priešd.
I. veiksmažodžių vediniai su juo žymi:
1. veiksmo kryptį po kuo nors: pakišti, palństi, papilti, paplauti.
2. menkesnio, mažesnio veiksmo atlikimą: pakarštinti, pamažinti.
3. trumpai trunkantį veiksmą: pakalbėti, panešti, pašokti, patraukti.
4. veiksmo mažybę: pabėgėti, padirbėti, panešėti, pašokėti.
5. galėjimą ar sugebėjimą ką nors atlikti: paeiti, palėkti, panešti.
6. veiksmo galą: padaryti, parašyti, pavalgyti.
7. individualios reikšmės veiksmą: pagauti, pakakti.
II. daiktavardžių vediniai su juo žymi:
1. vietą, esančią po kuo nors ar šalia ko nors: pamiškė, pasaulis, pastogė, patvorys.
2. daiktą, esantį po kuo nors ar šalia ko nors: paberžis (grybas), pagalvė, pakojis.
3. apytikrį laiką: parytys, pavakarys.
III. jį turi įvairios reikšmės daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžių: pačiūža, pagalba, pamatas, pasėlis.
IV. būdvardžiai su juo padaromi iš vardažodžių: padiģnis, pailgas, parankus.
V. jį turi būdvardžiai, padaryti iš veiksmažodžių: padrikas, paklusnus, palaidas.
VI. prieveiksmiai su juo žymi veiksmo būdą: palengva, paeiliui, pamečiui.
VII. jį turi ištiktukai: padrėkt, pakošt, pašlamšt

2 Punktas... jei nuo žodžio girios, tai gausis šalia girių.... Giria daiktas stambus (stambesnis už miška (daug mišku sudaro giria)), tai būti šalia tokio mastelio ir dar kelių vienu metu daiktų gaunasi pakankamai sudėtingas uždavinys. Atmetam kaip logine klaida.

3 Punktas... Virimas miškuose atsirado tik atsiradus alkoholio pramonei Lietuvoje (degtine - XIX a pabaiga, alus - XVIII a) ir ėmus kovoti su namų gamyba (carinė valdžia siekė turėti degtinės monopolį), iki tol gamindavo ji paprasčiausiai namuose, ta prisimena dar mūsų seneliai/tėvai. Alkoholio tradicijos Lietuvoje siekia XIII-XIVa (midus bei kiti gėrimai). Alų ir po šiai dienai verda namuose Biržų, Pasvalio apylinkių gyventojai.

1. pa priešdelis tu pats visiškai teisingai apibūdinai ir nesikerta su mano mano išvadomis (tu nurodei visus variantus, ir namo išvadų nekiek nepaneigia.
2. jeigu pagal tave gali būti šalia miško, tai kodi negali būti šalia girios??? Jokios loginės klaidos aš nematau. Šiandien yra žinoma stambiausia Europoje Belovežo giria, ir tu teigi, kad šalia jos nieko nėra???
3. Kaip tu gali paneigti, kad pvz. XIIX amžiuje niekas lietuvoje nevare samanes??? (Laukiu įrodymų, beje būtų labai gerį įrodymai blaivininkams, kurie priešinasi įstatymui, įteisinanti samanę kaip tautos paveldą). Gal dar gali paneigti ir tokį teiginį: kas gali paneigti, kad tuo metu, kai tu skaitai šį pranešimą Jupiterije marsietis groja pianinų? (kol nepaneigsi teiginio apie samanę, dėl marsiečio gali nesivarginti).

Balvonas - i klausimus kas gali paneigti, kad... as susilaikau nuo atsakinejimo.

Salia girios (vienaskaita) buti galima, salia giriu (daugiskaita) - sudetinga. Pabandyk pabut vienu metu salia Belovezo ir Dainavos girios. Samane Lietuvoje vare, tik kaip minejau ja vare namuose. Kam i miska trenktis, kai namuose issivaryt legalu (Is anksto uzbegdamas kelia temom apie blogas zmonas - kaimynai tada gali pagelbet)?
Samane dar turi sinomima Namine (pavadinimas/terminas samane labiau paplites Dzukijoje, namine/naminuke - Zemaitijoje), labai tiksliai nurodanti gamybos vieta. Sie terminai apraso kokybiska namine degtine. Nekokybiskiem produktam lietuviai taip pat turi pavadinima - pilstukas.

P.s. Pagirios yra veiksmazodis (veiksmo zodis), jei tai yra daiktas (daiktavardis - daikto vardas), prasom i studija (ant stalo).
P.p.s. o gal tu cia apie kooperatyva "Girios"?

Įdomiai jūs čia, tik patikslinsiu, nes įdomu pasidarė ir štai ką per gūglą radau:

"Midus tarp senovės lietuvių

Kuri tauta pirmoji Šiaurės Europoje išmoko gaminti midų ir jo gamybos paslaptimis pasidalijo (savanoriškai ar ne – čia jau kita tema) su kitomis tautomis – nežinoma iki šiol. Bet tai, kad mūsų protėviai prieš tūkstančius metų gėrė midų, patvirtina archeologiniai tyrimai. Pasak Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docento Aleksiejaus Luchtano, mūsų protėviai midų (kaip ir alų) gerdavo iš specialių geriamųjų ragų, apkaustytų metalu. Iš čia ir kilęs žodis “ragauti”- dažnai gerti apeiginį gėrimą iš tauro rago. Lietuvoje tokių ragų žinoma per tūkstantį. Paplito jie tarp mūsų protėvių III amž.po Kristaus.Patys puošniausi ragai randami IV-VI amž. vyrų kapuose. Nors- geriamieji ragai- randami tiek vyrų, tiek moterų, tiek ir ... vaikų kapuose. Archeologai mano, kad šie ragai buvo naudojami šermenų metu, o po jų įdedami į kapus. Įdedami, aišku, netušti,o pripildyti (midaus, alaus?) ir užkimšti mediniais kamščiais. Sunku pasakyti, koks buvo tas nemirtingumą teikiantis gėrimas baltų žemėse. Poros ragų iš vieno germaniško kapo cheminė analizė parodė, kad viename iš jų būta alaus, o kitame –midaus. Matyt, šie gėrimai viename kape turėjo simbolizuoti gyvybės (midus) ir mirties (alus) susitaikymą.

Midus mūsų krašte karaliavo iki pat XVIII amž., kol jį išstūmė pigesni ir, kas ypač svarbu, greičiau pagaminami alkoholiniai gėrimai: alus ir, aišku, degtinė. Be to, jau anuomet neliko milžiniškų liepynų, iš kurių bitės ir prinešdavo galybę medaus !"

http://www.alutis.lt/news/news.php?id=1044&comment=8397

Vovo, pasirodo dar maziausiai tukstantmeciu senesnes tradicijos...

Dar pasikapsciau apie gira.
Pasirodo giros amzius taip pat galas zino koks, rasytiniai saltiniai mini nuo panasaus laikmecio kaip ir alu (na atsirado valstybe, valstybeje reikejo dokumentuot tai rastas atsirado, siu po keliu simtmeciu ir maziau svarbius dalykus kaip midus alus gira uzrasinet pradejo).
Tai va, o gira (ta senoji) yra silpnas alkoholinis gerimas 0,7-2,2% alkoholio. Saldinta Lietuvoje atsirado tik exCCCP laikais, iki tol laikyta - gira turi but rugsti. Na jei rugsti, tai mano ideja apie sarmus ir rugstis (ir ju pusiausvyros issibalansavima) dar labiau pasitvirtina. Liudna, nieko naujo

Beje garsiojoje N. Sklifosovskio klinikoje Maskvoje gira buvo būtinas ligonių gėrimas, nes ji saugodavo kepenis nuo cirozės, o skrandžio žarnyno traktą nuo gastritų, kolitų ir opaligės.
(gi sako nuo perteklinio alkoholio kepenu cirozes visokios puola)
Carinės Rusijos ligoninėse ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams. Sovietmečiu gira jau buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi pionierių lagerių valgiaraščius.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų.

Vat jum ir pagirios... ir tautos ismintis