Vovo, pasirodo dar maziausiai tukstantmeciu senesnes tradicijos...
Dar pasikapsciau apie gira.
Pasirodo giros amzius taip pat galas zino koks, rasytiniai saltiniai mini nuo panasaus laikmecio kaip ir alu (na atsirado valstybe, valstybeje reikejo dokumentuot tai rastas atsirado, siu po keliu simtmeciu ir maziau svarbius dalykus kaip midus alus gira uzrasinet pradejo).
Tai va, o gira (ta senoji) yra silpnas alkoholinis gerimas 0,7-2,2% alkoholio. Saldinta Lietuvoje atsirado tik exCCCP laikais, iki tol laikyta - gira turi but rugsti. Na jei rugsti, tai mano ideja apie sarmus ir rugstis (ir ju pusiausvyros issibalansavima) dar labiau pasitvirtina. Liudna, nieko naujo
Beje garsiojoje N. Sklifosovskio klinikoje Maskvoje gira buvo būtinas ligonių gėrimas, nes ji saugodavo kepenis nuo cirozės, o skrandžio žarnyno traktą nuo gastritų, kolitų ir opaligės.
(gi sako nuo perteklinio alkoholio kepenu cirozes visokios puola)
Carinės Rusijos ligoninėse ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams. Sovietmečiu gira jau buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi pionierių lagerių valgiaraščius.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų.
Vat jum ir pagirios... ir tautos ismintis