Bebrai (lot. Castor fiber) - tai stambiausi iš lietuvoje gyvenančių graužikų. Kaip ir žiurkės, bebrai gyvena bendruomenėmis, tačiau, skirtingai nuo pastarųjų, gerai plaukioja, nardo, yra protingesni. Bebrai, kaip ir kiti graužikai, yra visaėdžiai, natūraliomis sąlygomis matitinasi šaknelėmis, žuvimis, smulkesniais graužikais, dvėseliena.

Vidutinis bebras užaugęs sveria iki 20 kilogramų, kai kada - dar daugiau. Bebro žandikauliai tokie tvirti, kad vienu krimstelėjimu jis be problemų perkanda žmogaus šlaunikaulį, ko nesugeba padaryti netgi didelis šuo, pavyzdžiui, rotveileris. Savigynai bebrai naudoja ne tik dantis, bet ir stiprius nagus, kuriais lengvai plėšo net storiausią medžių žievę. Bebrų patinai nuo priešų apsigina dar ir analinių liaukų išskyromis, turinčiomis labai stipru, nemalonų išmatų bei muskuso kvapą.

Kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, nykstant miškams ir kertant medžius, bebrai prisitaiko prie žmonių ir ima gyventi miestų pakraščiuose, šiukšlynuose, kanalizacijose.

Dėl lankstaus kūno ir siauros kaukolės, sugeba pralysti pro labai siaurus, vos 15-20 cm skersmens plyšius.

Užtvankas stato iš medžių, šemės, šakelių. Per vieną naktį suaugęs bebras sugeba nugraužti iki 10 vidutinio storumo (30-40cm) medžių, nors dažniausiai bebrai graužia plonesnius (10-20cm) storio medelius. Yra žinomi atvejai, kai bebrai nugrauždavo ne tik medžius, bet net ir gelžbetoninius telefono ar elektros stulpus. Apie panašų atvejį galėtų papasakoti ir Lietuvos, Pagėgių kaimo gyventojai, kur bebrai gelžbetoninius elektros stulpus yra nugraužę net tris kartus. Kaip manoma, bebrus, kaip ir kitus graužikus, erzina elektros srovės sukeliamos žemo dažnio (50 Hz) vibracijos. Suerzinti tokių vibracijų, įvairūs graužikai (žiurkės pelės, bebrai ir kiti) graužia laidus, kabelius, stulpus, nekreipdami dėmesio į sužalojimus, kuriuos patiria.

Mokslininkai nustatė, kad persikėlus į miestus, bebrų elgesys gerokai pasikeičia, jie tampa agresyvesni, savo būdu panašūs į peraugusias žiurkes, tačiau senieji, graužimo ir užtvankų statymo instinktai išlieka.

Miestuose bebrai apgyvendina šiukšlynus ir kanalizacijas, kur maitinasi atliekomis, kartais, esant progai, medžioja žiurkes, kates, šunis.

Didžiausią problemą šiuo atveju sukelia įgimti bebrų graužimo ir užtvankų statymo instinktai, dėl kurių bebrai nugraužia kabelius,
įskaitant ir plienu šarvuotus, neįveikiamus žiurkėms, bei stato užtvankas kanalizacijos kolektoriuose, metro tuneliuose bei kituose požeminiuose statiniuose.

Maždaug 1980-aisiais Maskvoje, šiek tiek vėliau - ir Leningrade (dabar Sankt Peterburgas) ėmė sklisti gandai apie metro požemiuose ir kanalizacijose gyvenančias žiurkes mutantes, išauganšias sulig nedideliu šunimi. Pasitaikydavo atvejų, kai tokios žiurkės užpuldavo ir suėsdavo šunis ir kates, kartais - sužalodavo ir žmones. Po penkerių metų kelios tokios "žiurkės" užpuolė du metro požemį tikrinusius milicininkus, vieną iš kurių apysunkiai sužalojo. Milicininkams panaudojus ginklus, 3 "žiurkės" buvo nušautos, po tyrimo paaiškėjo, kad tai paprasčiausi bebrai. Vėliau, 1989-aisiais, Maskvoje įvyko tikra tragedija: būrys bebrų užpuolė ir negyvai užgraužė 5 metro nakvojusius benamius. Po šio įvykio Maskvos valdžia ėmė rimtai kovoti prieš požemių graužikus, tačiau buvo jau per vėlu - bebrai neišnaikimamai išplito. Dabartiniais duomenimis, bebrai yra kalti dėl 90% Maskvos požemiuose įvykstančių sužalojimų, kuriais paprastai apkaltinamos žiurkės. Per metus Maskvos metro bebrai padaro nuostolių už 170 milijonų dolerių, dažniausios bebrų sukeliamos problemos - nugraužti elektros ir komunikacijų kabeliai, trumpieji sujungimai, užtvaros bei užtvankos požemiuose, kanalizacijos nutekėjimo sutrikimai. Pagal paskaičiavimus, bebrai kalti dėl 20% Maskvos metro įvykstančių traukinių prastovų.

Pačias didžiausias nelaimes dėl bebrų patyrė Pekino (Kinija) gyventojai: 1983-iais kanalizacijoje užsiveisę bebrai pastatė užtvanką Chian Lei Kvenbino rajono centriniame kolektoriuje, dėl ko kanalizacija dviem mėnesiams sutriko ištisame, 100 tūkst. gyventojų turinčiame miesto rajone. Dėl kanalizacijos sutrikimų mieste kilo choleros epidemija, 40 tūkstančių žmonių užsikrėtė, 7 tūkstančiai iš jų mirė. Dėl užlietų požeminių komunikacijų bebrai išlindo į žemės paviršių, kur ėmė ieškotis sau slėptuvių bei maisto. Buvo užfiksuota nemažai atvejų, kai išalkę bebrai užpuolė net žmones. Baisiausias įvykis epidemijos metu kilo, kai bebrų būrys užpuolė sergančią Li Dzianjang šeimą, sunkiai sužeide šeimos galvą, negyvai užpjovė nėščią jo žmoną ir 7 vaikus.

Gal ne tokia didelė, bet irgi kraupi istorija nutiko Lenkijos Lodzės mieste, kur kanalizacijoje gyvenantys bebrai 1996-aisiais užpuolė du kanalizaciją tvarkiusius santechnikus ir juos negyvai užgraužė.

1993-iaisiais Čekijos laikraščiai paskelbė sensacingą naujieną: Vltavos upėje pasirodė K. Čapeko salamandros, kurios naktimis užpuola žmones. Atsirado net keletas nukentėjusių girtuoklių, kurie tai patvirtino. Sensacija greitai nutilo, kai paaiškėjo, kad tai tiesiog bebrai. Deja, istorija tuo nesibaigė: vos po kelių mėnesių bebrai užpuolė ir negyvai užgraužė 7-eriu metų mergaitę Soniją Jeplavek.

Lietuvoje tokių baisių atvejų irgi yra buvę: 1973-iaisiais bebrai Macejiškių kaime užpuolė upėje besimaudžiusią 9-eriu metų mergaitę ir ją paskandino. Išardžius bebrų irštvą buvo surasti smarkiai apgraužti mergaitės palaikai. 1984-aisias bebrai užpuolė du Liauksminių kaimo žmones, girtavusius paupyje. Vienam iš jų apgraužė abi kojas, kitam - ranką. 1987-aisias bebrai užpuolė Leipalingio rajone dirbusius melioratorius, vienam iš jų teko amputuoti apgraužtą pėdą. 1988-aisiais bebrai užpuolė Dvarčionių gyvenvietės vaikus, besimaudžiusius upėje. Vienas iš vaikų dėl sužeistos kojos nuskendo, kitas liko be pirštų.

Baisiausias Lietuvoje bebrų užpuolimas įvyko Kaune, Lapių rajoniniame šiukšlyne 1997-aisiais, kur bebrai negyvai užpjovė du benamius, o dar vieną sunkiai sužalojo.

Atvejų, kai bebrai užpuola žmones, vis daugėja, nes bebrus nuo medžioklės gina įstatymas. Bebrų apsauga dar labiau sustiprinta, Lietuvai istojus i ES. Šiuo metu bebrai dauginasi nekontroliuojamai ir, ekologu paskaičiavimais, jau po 2-3 metų pasieks kritinę populiacijos ribą, po kurios ims masiškai keltis į miestų knalizacijas, šiukšlynus, parkus. Dėl greito, graužikams būdingo prisitaikymo prie aplinkos, jau po 5-erių metų padėtis gali tapti nekontroliuojama, ir bebrų išgyvendinti bus neįmanoma.

gyvunijos pasaulio "inzinieriai"...

mmmm... grazus kailinukai is bebru...
teko man ziema slampineti po bebru plotus...na, truputeli kraupus vaizdelis...miskelis atrodo kaip po dideliu seimyniniu barniu

Šį pranešimą spaudai Jums siunčia Eglė Remeikaitė, Pilietinių iniciatyvų centras, egle.remeikaite@gmail.com

Jurga Šeduikytė: žmonės turi teisę žinoti, kad gyvena šalia bebrų.

Šią savaitę prasideda dainininkės Jurgos inicijuotas projektas "Miestas gamtoje", kviečiantis atkreipti dėmesį į lietuvius supančią gamtą. "Žmogus gali pragyventi dešimtis metų nė nepastebėdamas, kad jo daugiabučio kieme auga šimtametis ąžuolas arba kad per miestą tekančiame upelyje veisiasi riebios lydekos. Tikiu, kad gamta yra pats tikriausias optimizmo ir sveikatos šaltinis, todėl prisiminti ar pastebėti tai, kas visai čia pat žaliuoja, veisiasi, gyvena, manau, galiu rekomenduoti ir nepasitarusi su gydytoju ar vaistininku", - šypsosi Jurga Šeduikytė

Pirmuoju "miestu gamtoje" taps Molėtai, kur projekto organizatoriai, padedami Molėtų jaunimo, rado nemažai įspūdingų ir dėmesio vertų laukinės gamtos stebuklų. Jau šį ketvirtadienį (gegužės 17 d.) Molėtų meras Valentinas Stundys kartu su Jurga Šeduikyte specialiais "Miesto gamtoje" ženklais pažymės bebrų gyvenamą teritoriją, daugiametį Didįjį ąžuolą, Narušio gamtos ir akmenų parką bei kitas gamtos globojamas miesto vietas.

Projekto organizatoriai teigia, jog Lietuvoje yra daug miestų, kurių gatves nepastebimai puošia gamta, todėl tikisi, jog Molėtai bus tik pradžia miestų gamtos atradimams.

Pilietinių iniciatyvų centro organizuojamo projekto "Miestas gamtoje" idėją sugalvojo praėjusį rudenį Troškūnuose IdeeCafe kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavę jauni žmonės, kartu ieškoję kūrybinių sprendimų, kaip įdomiai parodyti ir atskleisti Lietuvos tapatybę bei išskirtinumą.


Kontaktinis asmuo:
Eglė Remeikaitė
Pilietinių iniciatyvų centras
Tel.: +370 622 56382
egle.remeikaite@gmail.com

A kodėl man atrodo, kad tokia tema jau buvo?

Niekshau, nu tai ta pati tema ir yra:))))

A vat pas mus upelyje gyvena bebrai Upelių yra bent 3, taip kad galima ir žuvauti- nenuvils:)))
Kažkada sovietiniai potvarkiai labai artino kaimą prie miesto, buvo nugriauta labai daug sodybų, visi gyventojai ištremti į vieną vietą, kur nors prie kelio..Buvo tie pliusai, ale atsirado ir minusai..
Dabar vėl dygsta vienkiemiai arba restauruojami seni vienkiemiai..

Blogiausia turbūt, ką mačiau sąlytyje su gamta įvairiose vietose, tai, kad šimtamečiai ąžuolai prasigėrusio savininko buvo parduoti už šimtinę ir iškirsti..Ir tai , kad į upę iš fermų bego tiesiogiai srutos..
Išnyko vėžiai, išduso žuvys, krantai ir dugnas apsitraukė meldais, maurasi, o kaimo bobutė dar išplovė salietrinus maišus ir sumetė padvėsusius paršelius..
Kiek dar visko..
Tiek prisidirbus , keista ieškoti upeliuose bebrų, žuvų, ieškoti draugystės su gamta..Ji nedovanos tokių dalykų...
Saliut molėtiškiams,..linkiu realių rezultatų ir pokyčių žmogaus sąmonėje..

Girdėjau nutikimą, kaip vienas ūkininkas keletą kartų išardė bebrų užtvanką. Kerštaudami bebrai vieną naktį pagraužė to ūkininko tvartą! Atvejis rodo, kad bebrai turi analitinio mąstymo gebėjimų ir gebėjimų veikti sutartinai, bei gi yra kerštingi...

Jei nori nuosavame sklype patvenkt upelį ir tokiu būdu įsitaisyti tvenkinį, bet gaila pinigėlių projektui rengti, gali tiesiog in upelių porą bebrų įleist... Na, dar pora rąstų numest. Ir viskas legalu. Tiesa, sunku prognuozuot į kurią pusę bus patvenkta