Asha, truputį įvėlei loginę klaidą į samprotavimą: priklausomybę sukeliančių, psichiką veikiančių ir narkotinių medžiagų savokos nepilnai sutampa. Narkotikas medicinoje - tai narkozei (vietinei ar bendrai anestezijai, nuskausminimui, miegui sukelti) naudojama medžiaga (pvz., chloroformas, novokainas, morfinas). Priklausomybę sukelianti medžiaga - tai ta, kurią vartojant, organizmo medžiagų apykaita ar psichikos veikla ilgainiui pakinta taip, kad medžiaga tampa būtina normaliam organizmo darbui. Tokioms medžiagoms priskirtini, pvz., ir įvairūs steroidai, etc., kurie nieko bendro nei su narkoze, nei su psichikos veikla neturi. Galų gale, psichiką veikiančios medžiagos - dauguma, nors ir ne visos narkozei naudojamos medžiagos veikia psichiką, tačiau daugelis tiesiog psichiką veikiančių visiškai netiktų jokiai narkozei (pvz., LSD ar pan.). Todėl negalima tarti, kad narkotinė medžiaga yra tas pat, kas ir priklausomybę sukelianti arba psichiką veikianti, etc., etc., etc., o verta kalbėti tik apie specifinę medžiagų grupę, kuri naudojama svaiginimuisi.
Iš medžiagų, naudojamų svaiginimuisi, irgi išskiriamos dvi grupės: euforikai ir haliucinogenai.
Euforikai (heroinas, kokainas, amfetaminas, etilo alkoholis, etc.) sukelia malonumo jausmą ir, ilgainiui, kraštutinai stiprų psichologinį prisirišimą. Kai kuriais, pvz., opiatų (heroino, morfino ir pan.) atvejais - dar ir labai stiprią fiziologinę priklausomybę, neretai susijusią su nervų sistemos (opiatų atveju - skausmo receptorių) pakitimais (pripratusį prie tokių medžiagų narkomaną abstinencijos metu kamuoja nepakeliamo stiprumo skausmai).
Haliucinogenai, skirtingai nuo euforikų, neveikia nei skausmo receptorių, nei už malonumo pojūčius atsakingų smegenų sričių, dėl to euforija, jei ir kyla, tai tik natūraliais būdais, pvz., kaip dešimtis kartų sustiprinti natūralūs pergyvenimai (panašiai prisirūkę žolės žmonės gali pajusti neapsakomą malonumą valgydami, dėl ko ir kyla pagarsėję žoliarūkių apsirijimai). Lengvi haliucinogenai, kaip kad žolė ar hašišas, svaiginantis sukelia tik emocinius pokyčius, apsvaigimo laikui - loginio mąstymo, koncentracijos ir atminties susilpnėjimą, galintį užsilikti kelias dienas, tuo tarpu stiprūs haliucinogenai (pvz., LSD, Psilocybe genties grybai ir pan.) sukelia ir aukščiau minėtus pokyčius, ir įvairaus stiprumo haliucinacijas, kurių metu žmogus gali net nustoti reaguoti į realaus pasaulio įvykius. Šiaip ar taip, tenka tik dar kartą pabrėžti, kad tiesioginės fiziologinės ar psichologinės priklausomybės haliucinogenai nesukelia, o tik netiesioginę, jei žmogus, šias medžiagas pavartojęs, kaskart patiria malonius išgyvenimus. Daugeliu atvejų būna ir priešingai, pvz., žmogus, prisirūkęs žolės, gali pasijusti blogai, jį ima kamuoti paniška baimė mirti, visiškai dingus savikontrolei, žmogus gali net ir įtikėti tuo, kad miršta, kraštutiniais atvejais - iš baimės net vemti, prarasti sąmonę, apsišlapinti, etc.. O pavartoję LSD kai kurie žmonės gali patirti tokių košmariškų sukrėtimų, kad jiems gali prireikti ir psichologo ar psichiatro pagalbos.
Tai va tiek... Bendrų žinių 
|
..
.Nes vis tik nuo jos sutrinka atmintis ir issivysto ivairios paranojos.