Si tema-apie zmones.Tiksliau,apie idomius zmones .Juk per visa musu egzistavimo era pasauli isvydo ne vienas idomus ir ypatinga inasa pasaulio istorijon ineses zmogus,tiesa?Pamaniau,gal kam nors butu idomu pasidalinti megiamu/nemegiamu ir visiems zinomu asmenybiu gyvenimo faktais ir gandais,kurie galbut ne visiems zinomi?!M?


Ar zinojote,jog C.Darwin'as gime ta pacia diena,kaip kad Amerikos prezidentas A.Lincoln'as(12 02 1809)?
O Darwin'o mama mire,kai jam tebuvo astuoneri?
1825m. jo tevas issiunte ji i Edinburgo universiteta studijuoti medicinos,taciau Darwin'as studijas mete,nes negalejo pakesti kraujo.
Skirtingai nuo kitu mokslininku,jis neturejo laboratorijos.
Be to,jis buvo uzkietejes grafomanas,megstantis rasyti laiskus.Per savo gyvenima Darwin'as issiunte 14 500 laisku.
Jo zmona buvo prisiekusi krikscione,taip pat jo pussesere,su kuria jiedu susilauke 10 vaiku.
Siai dienai yra priskaiciuojama daugiau nei 120 gyvunu rusiu,kuriems pavadinimus dave Darwin'as.

Sakai, rašyti mėgo? Per anksti Darvinas gimė..oi per anksti būtų buvęs neblogas pašnekovas chate

Stai dar vienas,mano nuomone,i idomaus pasnekovo vieta tinkantis veikejas-Z.Froidas.Ale sklando gandai,jog anas labai nemego zmoniu,nepritarianciu jo nuomonei,tad diskutuoti su juo(kas man retsykiais knieti) but buve labai sunku .
Pasirodo,sis psichologijos mokslo pradininkas ir sapnu aiskintojas paniskai bijojo paparciu ir skaiciaus 62.
Taip pat del besaikio cigaru rukymo 1923 m. Froidas buvo diagnozuotas zandikaulio veziu.Per ateinancius 16 metu jis patyre net 30 operaciju.1939 m. Froidas paprase savo gydytojo suleisti jam padidinta doze morfijaus ir savanoriskai pasitrauke is tarpo gyvu.Jam tuo metu buvo 83 metai.

Na, nežinau ar šis būtų buvęs įdomus pašnekovas..bet jis šiaip įdomus
Olandų dailininkas Vincentas Van Gogas (1853-1890).
Visiems žinoma, kad Van Gogas kentė nuo beprotybės priepuolių ir kad vieno iš jų metu jis nusipjovė sau dalį ausies. Ir štai, likus šiek tiek daugiau nei metams iki mirties, jis savo noru įsikūrė psichinių ligonių prieglaudoje. Beje, čia iš jo, pirmą ir paskutinį kartą jam gyvam esant, už 400 frankų, buvo nupirktas paveikslas „Raudonų vynuogių kekė“.
Van Gogas nusižudė iššaudamas sau į širdį, bet šūvis nebuvo taiklus, kulka pataikė į šonkaulį, pakeitė kryptį ir praėjo pro šalį. Dailininkas pats grįžo į prieglaudą ir, ramiausiai rūkydamas pypkę lovoje, laukė atvykstančios policijos ir gydytojo. Tą pačią naktį jis mirė. Kūnas buvo pašarvotas ant biliardo stalo, o aplink iškabinti jo paveikslai. Van Gogo gydytojas Gašė visą šią sceną apmetė pieštuku..

Aja,sitas tai nerealus beprotis buvo .
Kiek man teko girdeti(gaila tik smulkmenu neprisimenu),ausi jis nusipjove del nelamingos meiles kazkokiai tai lengvo elgesio moterelei.
Nuostabus menininkas.Keistas zmogus.
Lolka,liuks .

Viena iš žymiausių visų laikų asmenybių, sukėlusi daugybę aistrų ir sėkmingai tebekelianti jas toliau..Vieni jį garbino, kiti nekentė, bet abejingų buvo mažai. Taigi - jo imperatoriškoji didenybė Napoleonas Bonapartas (1769-1821) . Tiksliau – jo mirtis.
Ginčai dėl Napoleono mirties Šv. Elenos saloje priežasties tęsiasi daugybę metų. Imperatoriui mirus, skrodimą atliko jo asmeninis gydytojas F.Antomarkis, stebimas anglų medikų. Gydytojai nesugebėjo susitarti tarpusavyje ir apie Napoleono mirties priežastį paskelbti bendrą išvadą, todėl buvo surašyti keturi skirtingi dokumentai. Jie visi patvirtina vieną faktą, kad skrandyje rasta opa. Pavadino ją įvairiai: „vėžine opa“, „daliniu audinio sukietėjimu, peraugančiu į vėžinę opą“. Nei vienas iš gydytojų nepatvirtino, jog būta vėžio, tačiau tarp istorikų įsivyravo versija, pagal kurią Napoleonas mirė nuo tos pačios ligos, kaip ir jo tėvas – skrandžio auglio.
Pagal kitą versiją teismo patologas Stevenas Karchas iš San Francisko ir jo kolegos mano, kad Napoleonas mirė dėl jį gydžiusių daktarų klaidos. Kiekvieną dieną jie statė Napoleonui klizmas ir taip jis neteko per daug kalio. Jie mano, kad paskutinis lašas tikriausiai buvo 600 mg gyvsidabrio chlorido, kuris buvo paskirtas kaip vidurius laisvinantis vaistas. Tai buvo penkis kartus daugiau negu normali dozė ir turėjo dar labiau sumažinti kalio koncentraciją kūne.
Daugiausia aistrų sukėlusi šių įvykių versija tvirtina, kad imperatorius buvo nužudytas grafo Šarlio de Montolono. Buvo teigiama, jog šiam armijos karininkui sumokėjo prancūzų rojalistai, baiminęsi, kad Napoleonas gali grįžti į Prancūziją. Kad pagrįstų šią versiją, keli mokslininkai panaudojo plaukų analizės metodą, leidžiantį tiksliai nustatyti arseno kiekį organizme. Vėliau šie mokslininkai parašė mokslinį darbą. Bendradarbiaujant su jais buvo parašyta knyga „Kas nužudė Napoleoną“ (B.Weider, D.Hapgood).
Taip, versijų daug ir įvairių, kiekvienos jų autorius bandė įrodyti savo teiginių neginčijamumą ir kiekvienas yra laisvas pasirinkti, kuri iš jų yra priimtiniausia. Tačiau toje knygoje yra vienas įdomus faktas. Praėjus 19 metų po Napoleono mirties, jo palaikai buvo parvežti į Prancūziją. Bet liudytojus labai nustebino imperatoriaus palaikų būklė. Citata iš šios knygos: „Laidojant Napoleono kūnas nebuvo balzamuojamas ir atgulė į žemę toks, koks buvo po skrodimo. Kūnas buvo paguldytas į keturis karstus, du iš jų metaliniai, bet nebuvo nė vieno, kuris nepraleistų oro. Nuo laidojimo dienos buvo praėję devyniolika metų, ir susirinkusieji manė, kad atidengus karstus, jie pamatys sutrūnijusį skeletą. Bet Napoleono kūnas gulėjo puikiai išsilaikęs. Imperatorius, atrodė, miega. Po devyniolikos metų jo veidas buvo pasikeitęs mažiau nei čia susirinkusių jo bendražygių veidai. Laikas sunaikino jo apdarus, jie sudūlėjo, bet kūnas išliko nesuiręs. Foršufvudas žinojo, kaip paaiškinti šį tariamą stebuklą – arsenu. Taip, gyvam žmogui arsenas – mirtini nuodai, o kai jis miršta, neleidžia kūnui sudūlėti. Muziejų specialistai gerai žino šią arseno savybę ir dažnai naudojasi juo konservuoti eksponatams. Jeigu žmogus ilgą laiką buvo nuodijamas arsenu, jo mirusio kūnas irsta kur kas lėčiau. Štai taip nebylus kūnas pats atskleidė nužudymo paslaptį“.
Spręsti jums

Įdomi asmenybė. Paskutiniu metu paneigiamos nusistovėjusios žinios dėl Napoleono ūgio, kas rašyta ir literatūros kūriniuose -Napoleonas buvęs žemo ūgio ir amžinai išsirašalavęs. Teigiama , kad jo ūgis buvęs apie 1m 70 cm ir ne toks jau nevaleika.
Deja, šaltinio nenurodysiu, liko atminty tai, kas skaityta.

Jo,neeiline asmenybe,neeiline .Be viso to,ka cia paminejote,anas dar buvo nuostabus laisku rasytojas.Pamenu kazkada skaiciau jo laiskus,skirtus Ziozefinai,tai isimine zodziai:''griztu po dvieju savaiciu,tad nebesiprausk.''..