Tai čia konspektavimas vietoje ir čia pat.. Tenka ir dabar sutikti grafomanų žymių bibliotekų knygose;) Ypač daug - teko instituto bibliotekoje.
p.s. tai dėl įsiminimo- vieni įsimena skaitydami, kiti užsirašydami, dar kiti- konspektuodami, treti- savo pomėgiui.

Štai dar vienas veikėjas.
Šubertas savo mėgiamiausius kūrinius visų pirma turėdavęs sugroti šukomis.

O Bernardas Šo, būdamas jau gan solidaus amžiaus, apsiaudavęs guminius batus, užsisagstydavęs apsiausto sagas ir išeidavęs į triukšmingas vietas rašyti pjesės, ten, kur triukšminga. Pažįstami jį matydavo ir priemiestiniuose traukiniuose bloknote kažką skubiai rašantį.

Buvo nufilmuota TV laida. Ir mūsiškis Juozas Erlickas kartą rašė , gatvėje pasistatęs stalą. ..Buvo ar ne prieš Kalėdas tik?

Tikriausiai niekam nereikia pristatinėti Džimio Hendrikso (1942–1970) – genialaus gitaros virtuozo ir vieno įtakingiausių XX a. antrosios pusės muzikantų.
Hendrikso gyslose, be juodaodžių protėvių, tekėjo ir nemaža dalis čeroki genties indėnų kraujo (senelė buvo indėnė).
Nuo 18 metų jis užsiėmė parašiutizmu, bet 16-asis šuolis buvo jam paskutinis – susilaužė koją.
Gitarą pirmąkart į rankas paėmė keturiolikos: tai buvo sulūžęs akustinis instrumentas tik su viena styga. Vėliau, pamatęs sūnaus entuziazmą, tėvas nupirko jam naują gitarą.
Beje, Hendriksas buvo kairiarankis, tačiau grodavo dešiniarankiams pritaikyta gitara.
1970 metais viešbučio kambaryje mirusį Hendriksą rado jo draugė. Skrodimo metu jo kraujyje rasta didelė narkotinių medžiagų koncentracija.
Hendriksas paliko pomirtinį laiškelį : „Gyvenimas – tai tik akimirka, meilė – pasveikinimas. Su Dievu!”.

Labai megstu Hendriksa.Labai labai .Nuostabus menininkas.Geros sirdies zmogus.
Kas liecia jo mirti,pamenu,kazkada sklande gandai,jog anas tapo CIA auka.Ale tu gandu iki siol niekas taip ir nepatvirtino,tad sunku zinoti,kaip ten buvo is tiesu..
Beje,Hendriksas mire budamas 27-eriu metu.Tai gan magiskas amzius,nes 27-eriu is gyvuju tarpo pasitrauke ir kitos muzikinio pasaulio zvaigzdes-Dzanis Dzoplin,Dzimas Morrisonas,Kurtas Kobeinas..Sutapimas?Gal..

Pastebejau,jog ''Laiko'' kolekcionieriai snekuciuojasi apie Reicha.Tad kilo mintis papletkinti apie Adolfa Hitleri .

Ar zinojote,jog Hitlerio mama budama nescia rimtai svarste apie aborto galimybe?Ja atkalbejo gydytojas.
Sklando gandai,jog Hitleris teturejes viena seklide.O CZV kazkada surinko duomenis,jog anas dar turejes polinki i koprofilija.
Nepriklausomai nuo metu laiko,Hitleris viesumoje visada vilkejo paltu.
Hitleris sukure gumine moteri,kad kareiviai galetu patenkinti savo poreikius ir ''nesiduotu'' su uzsienietemis.
Taip pat jis turejo broli,kuris Hitlerio labai bijojo,kad anas neuzdaryto baro,kuriame buvo prekiaujama kazkokiu tai labai ypatingu likeriu.
1938 m. Hitleris buvo nominuotas Nobelio taikos premijai.
Idomi ir keista asmenybe.

Ypač tinkamas kandidatas taikos premijai gauti.. O gal..jei būtų davę..(nedrąsiai pasvajoja.. ).
Daug apie jį tų įdomių faktų..ir tikrų, ir išgalvotų. Vienas iš jų (tikras) - kad jaunystėje A.Hitleris norėjo tapti dailininku ir ketino stoti į Vienos dailės akademiją. Tačiau jam nepavyko įstoti, nes jo darbuose pasigesta talento. Jam patarė studijuoti architektūrą. Ir vėlgi..jei būtų priėmę..
O čia vienas iš jo darbų:

Jo,galejo Hitleris dailininku buti,nes polinki i mena anas turejo-piese,tape,klasikine muzika mego,knygas skaite.Ale kaip sake jo pradiniu klasiu mokytoja:''pernelyg prastas temperamentas-jokio noro mokytis,tik noras valdyti.''Et..

Placiau apie Hitlerio kuryba skaitykite cia:
viewtopic.php?f=38&t=1247

Daug legendų, pvz., apie tą vieną sėklidę, šita legenda berods kilo dėl atrodo britų kareivių tarpe sklandančios kažkokios šmaikščios dainelės, bet tai nebuvo tiesa. Dėl aborto tai taip ir netgi daugiau Hitleris mirties dėl pasikesinimų išvengė kelias dešimtis kartų (42 jei tiksliau) ir kelis kart visai "per plauką", bet po "eilinio" pasikesinimo net per daug nesukrėstas atsakydavo, kad tai dar vienas įrodymas, jog Dievas jį palaiko ir jis yra praktiškai nepažeidžiamas. Šiaip daug paslapčių su tuo susiję, be to Hitleris ir jo aplinka atrodo labai domėjos okultizmu, net ir nacių simboliai neatsitiktiniai, nepamirškim visokių arijų rasių ir t.t. (apie tai yra National Geographic laida - Hitler and the Occult)

Šiaip dar keletas įdomesnių dalykų, kad jis buvo vegetaras, bet kuris išimtį padarydavo kažkokiems kotletukams ar pan. Niekino medžioklę. Nemėgo nuskintų gėlių, nes tai mirštantys daiktai. Menas, be abejo... tik niekino modernizmą.

Šiaip charizmatiška asmenybė, ir tokia kuri įrodo, kad ir vienas žmogus gali labai daug, bet deja šiuo atveju ne gerąja prasme. Aišku sunku visiškai perprast šitą veikėją, nes vargu ar kur bent kokia Hitlerio teigiama savybė, nebus parodyta kaip tiesiog eilinis užslėptas iškrypimas, na istoriją rašo laimėtojai. Šiaip jo priešingybė ir kitas įdomus veikėjas tęsiant temą, beje irgi priklausęs nacių partijai - Oskaras Šindleris, nepaisant to, kad filmas apie jį ir gerokai pasaldintas, bet turbūt jei nors "pusę" toks buvo, tai jau tikrai nusipelno didelės pagarbos. Toks veikėjas jau ir pralenkia laiką (tiksliau yra virš jo) ir ištiesų turi savo nuomonę (kalbu apie kur kas daugiau nei tuščią teiginį "aš turiu savo nuomonę", kurį vartoja daugelis ir labai neretai).

Nežinia, ar padarė jis pusę, ar daugiau to, kas pavaizduota tame filme, bet nuveikė daugiau, nei eilinis Oskaras. Verslininkas - Žmogus, o gal tiksliau būtų - Žmogus – Verslininkas ?..
Jei išgelbėji vieną žmogų, išgelbėji visą pasaulį..
Beje, Sidnėjaus bibliotekoje rasta "Šindlerio sąrašo" kopija. Kopija buvo padaryta 1945 metų balandžio 18 dieną. Joje išvardinti 801 žydo vardai ir pavardės, kuriuos Oskaras Šindleris išgelbėjo nuo mirties nacių koncentracijos stovyklose. Nežinoma, kur yra sąrašo originalas. Vietos laikraštis „The Sydney Morning Herald" rašė, kad egzistuoja keletas sąrašo kopijų, viena iš jų saugoma Holokausto muziejuje Jeruzalėje. Tuo tarpu vokiečių laikraštis „Stuttgarter Zeitung" 1999 metais skelbėsi radęs pilną Šindlerio sąrašo originalą, kuris dabar saugomas jų redakcijoje.
13 puslapių sąrašas gulėjo tarp rašytojo Tomo Kinilio užrašų, kurie saugomi bibliotekoje. T.Kinilis 1982 metais parašė romaną "Šindlerio sąrašas", pagal kurį 1993-iaisiais Stivenas Spilbergas pastatė filmą. Jis rastas tarp rašytojo užrašų ir vokiškų laikraščių iškarpų. Bibliotekoje rastą kopiją rašytojas 1980 metais gavo iš Leopoldo Pfeferbergo, kuris pats sąraše buvo įrašytas 173 numeriu.
http://www.oskarschindler.com/list.htm